Vairuotojų pastaruoju metu trūksta visoje Europoje. Stoja vilkikai, viešojo transporto įmonės priverstos ieškoti naujų galimybių, kaip pritraukti daugiau autobusų ar troleibusų vairuotojų, kaip sudominti žmones šia profesija.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, vairuotojų trūkumo problemą dar labiau paaštrino koronaviruso pandemija, kai, sumažėjus keleivių, dalis vairuotojų, buvusių priverstinėse prastovose, susirado kitus darbus. Pasibaigus pandemijai, jie į ankstesnius darbus negrįžo. „Šiuo metu vien LKVA priklausančioms įmonėms trūksta apie 350 autobusų ir troleibusų vairuotojų, visoms šalies keleivinio transporto įmonėms – maždaug tūkstančio, arba apie 10 proc. Be to, pastaruoju metu beveik dvigubai sumažėjo norinčiųjų įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, o ir iš jų tik kas penktas pasirenka autobusų vairuotojo profesiją“, – pabrėžia G. Nakutis.
Vairuoti autobusus – nuo 19-kos
LKVA parengė ir pateikė Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms bei Užimtumo tarnybai pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti autobusų ar troleibusų vairuotojų trūkumo problemas. Tarp jų – galimybė mažinti minimalų amžių, nuo kurio būtų leidžiama vežti keleivius komerciniais tikslais, taip pat – ruošti autobusų vairuotojus profesinio rengimo centruose, kariuomenėje, atsisakyti reikalavimo troleibusų vairuotojams turėti B kategoriją, autobusų vairuotojams suteikti teisę vairuoti ir troleibusus, lengviau įdarbinti užsieniečius, ypač – ukrainiečius ir pan.
Asociacijos nuomone, minimalus amžius turėtų mažėti iki 19 m. (kai kuriais atvejais – iki 20) ne tik skirtingų kategorijų autobusų, bet ir troleibusų vairuotojams. Baimes, jog jauni vairuotojai veš keleivius nesaugiai, išsklaido IRU atlikti tyrimai, įrodantys, kad autobusų avarijų šalyse, kuriose minimalus vairuotojų amžius yra 21-eri, įvyksta netgi daugiau nei ten, kur vairuotojo profesiją galima įgyti sulaukus 18-kos.
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius pritaria, kad amžiaus cenzas būtų reikšmingas postūmis siekiant pritraukti jaunus vairuotojus: „Mūsų bendrovėje vairuotojų amžiaus vidurkis – 52 metai, apie 10 proc. yra pensinio amžiaus. Įvertinę tai, siūlome motyvacinius priedus, tačiau suprantame, kad tai tik laikinas sprendimas. Atsižvelgdami į dar didesnį vairuotojų amžių šalies keleivinio transporto įmonėse, kuris pasiekė 54 m., matome, kad po kelerių metų vairuotojų poreikis tik didės”.
Pasak bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Pakuso, autobusų vairuotojų amžiaus cenzo sumažinimas labai pagerintų padėtį. „Ši profesija – patraukli, darbas su žmonėmis teikia moralinį pasitenkinimą. Tereikia ją tinkamai pristatyti jaunimui. Jei žmogus, norintis vairuoti keleivinę transporto priemonę, baigęs vidurinę mokyklą, negali įgyti D kategorijos, jis tiesiog pasirenka kitą darbą ir į profesiją vėliau negrįžta“.
Mokymo programos – Profesinio rengimo centruose ir kariuomenėje
Dar vienas vežėjų siūlymas – rengti autobusų vairuotojus profesinio rengimo centruose, kur jaunuoliai valstybės lėšomis įgytų profesinę kvalifikaciją (95 kodą) išsyk po mokyklos baigimo. „Vairuoti keleivinę transporto priemonę – labai specifinis darbas, kuriam reikia ne tik išmokti saugiai vežti keleivius, bet ir išmanyti techniką, turėti bendravimo įgūdžių, psichologijos žinių. Profesinio rengimo centruose vidurinį išsilavinimą įgiję žmonės turėtų galimybę mokytis ir įgyti autobuso vairuotojo profesinę kvalifikaciją. Atskiros programos galėtų būti ir pagrindinę mokyklą baigusiems jaunuoliams“, – siūlo LKVA prezidentas.
Keleivinio transporto įmonių vadovai teigia pasirengę motyvuoti jaunus žmones mokytis autobusų vairuotojo profesijos. „Jei Profesinio rengimo centruose atsirastų tokia mokymo programa, mielai mokėtume jaunuoliams stipendijas, priimtume praktikai, stažuotėms, vėliau – į darbą. Dabar vairuotojus rengiame savo įmonėje patys“, – teigia G. Pakusas.
Keleivių vežėjų manymu, įgyti teisę vairuoti C ir D kategorijų transporto priemones jaunuoliai galėtų ir privalomos karo tarnybos metu. „Akivaizdu, kad Rusijai užpuolus Ukrainą ir vykstant karui, profesionalių vairuotojų poreikis Ukrainoje ženkliai išaugo, jiems tenka vežti žmones iš karo zonų, vairuoti karinę techniką. Manome, kad susiklosčius krizinėms situacijoms, profesionaliai parengti vairuotojai būtų svarbūs ir mūsų šaliai. Be to, autobusų vairuotojus taip pat derėtų įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų šalyje labiausiai trūksta, sąrašą“, – pabrėžia G. Nakutis.
Greitesnis užsieniečių įdarbinimas
Autobusų ir troleibusų vairuotojų trūkumo problemą galima spręsti spartinant užsieniečių įdarbinimo procesus ir peržiūrint perteklinius apribojimus. Pasak D. Aleknavičiaus, bendrovėje „Vilniaus viešasis transportas” jau dirba keletas ukrainiečių, savo tėvynėje dirbusių panašų darbą. Ukrainos piliečiams, gavusiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nėra reikalingas darbo leidimas, jų turimi vairuotojų pažymėjimai pripažįstami – tai ženkliai paspartina įdarbinimo procesą.
„Tačiau kitų šalių piliečių įdarbinimas trunka išties ilgai, be to, yra ir kitų perteklinių reikalavimų. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys ilgametę troleibuso vairavimo patirtį ir vairuotojo pažymėjimą T kategorijai, po 6 mėnesių privalo pasikeisti jį į lietuvišką. Tam visų pirma privaloma išlaikyti egzaminus bei gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir tik tuomet laikyti egzaminus troleibuso kategorijai įgyti. Manome, kad toks reikalavimas yra perteklinis, imlus laikui, kainuoja papildomai ir mažina motyvaciją įsidarbinti”, – sako D. Aleknavičius.
LKVA tikisi, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai palengvins ir sutrumpins įdarbinimo procedūras. Vis dėlto, keleivių vežėjų manymu, būtina ieškoti ir kitų užsieniečių palankesnio įdarbinimo galimybių.
G.Nakučio teigimu, šiuo metu ukrainiečiai, ketinantys dirbti autobuso ar troleibuso vairuotojais, bet neturintys D kategorijos vairuotojo pažymėjimo, 4 ar net 6 mėnesius turi laukti teigiamo sprendimo leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Per šį laikotarpį jie negali laikyti egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti, nes neturi Lietuvoje suteikto asmens kodo. „Tokiu būdu prarandame nemažai potencialių keleivinio transporto vairuotojų – ilgas laukimas verčia užsieniečius ieškoti kitų galimybių įsidarbinti. Asociacijos nuomone, derėtų apsvarstyti galimybę leisti laikyti vairuotojo egzaminą ukrainiečiams, dar neturintiems Lietuvos suteikto asmens kodo, pavyzdžiui, išdavus laikiną vairuotojo pažymėjimą pagal užsieniečio registracijos Lietuvoje kortelę“, – siūlo asociacijos prezidentas.
Užimtumo tarnybai kartu su keleivių vežėjais reikėtų ieškoti naujų, prioritetinių autobusų ir troleibusų vairuotojų įdarbinimo priemonių. „Ankstesniais metais nebuvo tokio didelio atotrūkio tarp autobusų bei troleibusų vairuotojų paklausos ir pasiūlos, todėl, mūsų manymu, turėtų atsirasti naujų programų, kurios per optimalų laikotarpį galėtų perkvalifikuoti ieškančius darbo žmones dirbti autobusų ir troleibusų vairuotojais”, – teigia G. Nakutis.
Nesekite pasakų, vienintelis sudominimas yra atlyginimas o ne pašalpa. Be to yra tų vairuotojų tik atitinkamą atlyginimą mokėkite ir normalias darbo sąlygas suteikite. Bet daugumai ne vairuotojų trūksta o pigiai jiems turtą kraunančių vergų.