Net 45 proc. šalies gyventojų mano, kad nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos. Nors ankstesni tyrimai rodo, kad lietuviai pripažįsta, kaip svarbu mokėti atlikti pirmąją pagalbą, tai vis dar yra opi problema mūsų šalyje. Prie to prisidėjo ir pandeminis laikotarpis – žmonės nutolo, nuolat buvo kartojama, kad svarbu laikytis atstumo. Tačiau vasaros laikotarpiu dažnai pasitaiko, kada tik pirmoji pagalba ir gali išgelbėti žmogaus gyvybę.
Naujausi tyrimai ir atnaujintos rekomendacijos
Šiemet Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos nelaimės atveju.
„Gegužės mėnesį atlikta visuomenės apklausa atskleidė, jog tik 20 proc. Lietuvos gyventojų yra išklausę praktinius pirmosios pagalbos mokymus, tačiau net kas penktas gyventojas yra atsidūręs situacijoje, kuomet reikėjo pirmosios pagalbos. Šie rezultatai mūsų nenustebino, tik dar labiau suaktualino problemą ir paskatino mus imtis aktyvių veiksmų kviečiant lietuvius mokytis pirmosios pagalbos, kuri gali padėti išgelbėti gyvybę“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Aplink išties daug pavyzdžių, kokia svarbi yra pirmoji pagalba, kai tik nutinka nelaimė. „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė primena, kad nelaimė gali nutikti bet kuriuo gyvenimo momentu ir bet kokio amžiaus žmogui.
„Tikriausiai daugelis prisimena pernai metų pavyzdį, kai Europos futbolo čempionato metu Danijos futbolininkui aikštelėje sustojo širdis. Medikai patvirtino, kad sportininkui gyvybę išgelbėjo tik laiku komandos draugo suteikta pirmoji pagalba. Ir tai tikrai nėra vienetinis atvejis.
Prieš keletą metų atlikome tyrimą, kuris parodė, jog net pusė šalies gyventojų nesugebėtų teisingai atlikti širdies masažo, dirbtinio kvėpavimo ar pirmosios pagalbos užspringus. Tada 76 proc. apklaustųjų teigė, jog suteiktų pirmąją pagalbą nepažįstamam žmogui. Vis dėlto panašu, kad pandemija pakeitė tam tikrus įpročius ir rekomendacijas.
Europos gaivinimo tarnybos gairėse, kurios atnaujintos ir išleistos 2021 metais, yra kalbama apie tai, jog neapmokyti asmenys gali pirmąją pagalbą suaugusiajam ar paaugliui suteikti ir nedarydami įpūtimų per burną. Tokiems asmenims akcentuojama, jog svarbi greita reakcija ir krūtinės paspaudimai – 5-6cm gylio, 100 paspaudimų per minutę“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Mitai apie pirmąją pagalbą
Kaip pasakoja Aurelija Kazlauskienė, vis dar turime daug gajų mitų, kad geriau iškviesti greitąją pagalbą ir nieko patiems nedaryti, kad nepakenktų nukentėjusiajam. Tačiau veikti akimirksniu yra būtina, nes svarbi kiekviena sekundė
„Dar prieš pandemiją drauge su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi ne kartą vykdėme socialinę iniciatyvą „Aš galiu padėti“ – keliems tūkstančiams žmonių visoje Lietuvoje organizavome pirmosios pagalbos mokymus.
Pavyzdžiui, prisimenu, kaip žmonės bijojo defibriliatoriaus, nes galvojo, kad gali pakenkti sau ar nukentėjusiajam, nors iš tiesų jį naudoti labai paprasta – garso įrašas aiškiai pasako, ką reikia daryti ir gelbstint gyvybę yra labai naudingas”, – dalinasi Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Apie vyraujančius mitus patvirtina ir LRK Pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė.
„Mokymų metu kiekvieną kartą susiduriu su įvairiais mitais, kuriuos atsineša patys žmonės. Mitai tokie gajūs, nes žmonės retai atnaujina Pirmosios pagalbos žinias, dažnai remiasi jau pasenusiais principais ar net liaudies medicina. Tarp populiariausių mitų – ant nudegimo vietos tepti aliejų ar kefyrą, o alpimo atveju naudoti amoniaką. Todėl itin svarbu ne tik mokytis Pirmosios pagalbos įgūdžių, bet kasmet juos pasikartoti bei atsinaujinti žinias“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė.
Nelaimės vasarą ir pirmoji pagalba
Vasarą gausu situacijų, kai svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą šalia esančiam artimajam ar net visai nepažįstamam žmogui. Kaip tikina ekspertai, svarbu imtis veiksmų, o ne tiesiog stebėti nelaimę iš šalies.
„Vasarą labai dažni skendimai, šiluminis smūgis arba saulės smūgis. Kalbant apie maudynes, rekomenduotume pasirinkti maudynėms skirtas vietas, kurias stebi gelbėtojai, neiti maudytis pavartojus alkoholinių gėrimų ar kitų psichotropinių medžiagų, nepalikti nepilnamečių prie vandens ar vandenyje vienų“, – patarimais, kaip išvengti nelaimingų nutikimų, dalinasi LRK atstovė.
Anot Emilijos Kasparienės kitas dažnas atvejis vasarą yra šiluminis smūgis, kai kūnas nebepajėgia išgarinti pernelyg didelio šilumos kiekio.
„Jis gresia tiems žmonėms, kurie ilgai dirba karštyje, dėvi apsauginius drabužius, nepraleidžiančius drėgmės, dirba sunkų fizinį darbą karštoje aplinkoje (šiltnamyje ar saulės atokaitoje), karštą dieną aktyviai juda ir geria mažai vandens.
Šiluminio smūgio požymiai atsiranda staiga – stipriai pakyla kūno temperatūra, parausta oda, svaigsta galva, padažnėja pulsas, žmogus gali netekti sąmonės“, – vardina E. Kasparienė.
Anot jos, tokiais atvejais labai svarbu greitai reaguoti – pernešti žmogų į vėsią vietą, nurengti drabužius, jei yra galimybė – suvynioti nukentėjusįjį į šaltą, drėgną antklodę, duoti atsigerti, masažuoti galūnes, nes gerėja kraujotaka. Taip pat iškart kviesti medikus telefonu 112, nuolat stebėti žmogaus sąmonę ir kvėpavimą. Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite ar žmogus kvėpuoja, jei ne – pradėkite gaivinti.
„Vasarą žmonės susiduria ne tik su šiluminiu smūgiu, bet ir su saulės smūgiu ir jie yra du skirtingi atvejai, kai reikia reaguoti skirtingai. Nuo saulės smūgio svaigsta galva, pykina, spengia ausyse, mirga akyse, padažnėja kvėpavimas, pila šaltas prakaitas.
Tokiu atveju nukentėjusį asmenį svarbu skubiai išvesti iš karštos aplinkos į vėsesnę, paguldyti žmogų kiek pakelta galva, atlaisvinti drabužius – itin svarbios kaklo ir pilvo sritys. Vėsinkite nukentėjusį asmenį ventiliatoriumi ar vėsių kompresų pagalba. Jei žmogus yra be sąmonės – paguldykite ant šono, vėdinkite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą“, – patarimais, susijusiais su vasaros nelaimėmis, dalinasi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė.
