Prasidėjus vasaros atostogoms, bet nespėjus surenti kelionės į užsienį verta pakeliauti ir po savąjį kraštą, aplankant gražiausias Lietuvos vietas.
Šiemet Klaipėdai sueina 770 metų – tai seniausias Lietuvos miestas, kurio pradžia laikoma 1252 m. rugpjūčio 1 d. Šia proga Lietuvos turizmo rinkos lyderis „Novaturas“ dalijasi patarimais, ką verta aplankyti ir pamatyti uostamiestyje.
Keliautojų laukia ne tik gurmaniškos patirtys, kalbančios skulptūros, senovinė architektūra, bet ir nakvynė laive bei įspūdinga „Klaipėdos Pilies džiazo“ šventė.
Klaipėdą geriausia pažinti per įvairias patirtis
Kaip teigia didžiausio kelionių rengėjo „Novaturas“ atstovė Aurelija Lavrinovičienė, keliautojams Klaipėdą geriausia pažinti per patirtis.
Pavyzdžiui, senamiestyje įsikūrusios „Anikės“ kavinėje paragauti gintaro arbatos, apie kurią nežino net kai kurie klaipėdiečiai:
„Suaugusiuosius taip pat norime supažindinti su jūrų muziejumi, tad specialiai jiems sukūrėme mokomąją programą, kurios metu supažindiname su jūros gyventojais ir juos supančia aplinka.
Verta pamatyti, kokią įtaką gamtai daro žmogus. Žinoma, taip pat siūlome pamatyti tradicines Klaipėdos vietas bei išgirsti dar negirdėtas istorijas apie Klaipėdos legendas.“
Pasak A. Lavrinovičienės, žmonės Klaipėdoje labiausiai mėgsta tas vietas, kurios yra kuo arčiau pajūrio.
„Pandeminiu laikotarpiu į ekskursiją po Klaipėdos miestą vykdavo pilni autobusai žmonių – visi jie po pažintinės kelionės dalies skubėdavo į pakrantę: pasižiūrėti laivų, išgerti kavos, pabūti prie vandens.
Atvykstantiems į Klaipėdą iš kitų miestų, keltas į Smiltynę yra pats patogiausias pasirinkimas. Čia pat yra jūrų muziejus, į kurį galima nuvykti traukinuku, kuris palieka didelį įspūdį vaikams.
Mėlynąja vėliava pažymėtas Melnragės paplūdimys lengvai pasiekiamas viešuoju miesto transportu. Šiauriniame mole susirenka romantikos mylėtojai, stebintys praplaukiančius laivus bei saulėlydžius“, – sako kelionių žinovė.
Gardžioji uostamiesčio pusė
Gastronomijos mėgėjų Klaipėdoje laukia ne tik gintaro arbata, bet ir viena geriausių matcha (žaliosios arbatos miltelių) arbatų Lietuvoje, kurios galima paskanauti kavinėje „10 tiltų“, esančioje pačioje senamiesčio širdyje, ties Tiltų ir Turgaus gatvių sankryža. Čia pat eksponuojami ir dailininkų darbai.
Norintiems pasigrožėti Danės krantinės panorama, būtina aplankyti „Senamiesčio barą“ ir paragauti legendinių sūrio pirštelių.
Svajojantiems romantiškai pavakarieniauti su vaizdu į jūrą, verta aplankyti Melnragėje įsikūrusį restoraną „Baltas ruonis“, o žymiajame burlaivyje „Meridianas“ laukia ne tik gurmaniški patiekalai, bet ir degustacinė vakarienė.
„Klaipėdos pilies džiazo“ šventė
Miestą galima pažinti ne tik per išskirtinę architektūrą, kraštovaizdį ar maistą, bet ir per jame vykstančias šventes.
Šią vasarą 28 kartą uostamiestyje rengiama „Klaipėdos pilies džiazo“ šventė liepos 6 –9 dienomis į Kruizinių laivų terminalą sutrauks melomanus iš visos Lietuvos.
„Džiaugiamės galėdami paremti ilgamečius papročius turintį kultūros renginį, suburiantį džiazo, jūros ir Klaipėdos mylėtojus į vieną vietą.
Kartu su visais Lietuvos melomanais nekantraujame išgirsti džiazo skambesius pajūryje. Šiais metais „Klaipėdos pilies džiazo“ šventė bus kiek kitokia nei įprastai – joje itin didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams ir atlikėjams.
Juk per meną ir muziką galime ne tik pažinti kitų šalių kultūras, bet ir kalbėtis svarbiomis temomis“, – kviečia „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė.
Šventėje intelektualiosios muzikos gerbėjus džiugins žymusis džiazo kolektyvas iš Rygos – „FunCOOLio“, legendinis džiazo improvizacijų meistras iš Vokietijos – Karlas Fryrsonas (Karl Frierson), Ukrainos fanko žvaigždė Olga Lukačeva su „VOLGA project“, svečiai iš Prancūzijos – „Rémi Panossian trio“, menininkų kvartetas iš Italijos – „Motel Kaijū“ ir kiti džiazo virtuozai.
Šventės metu bus galima išvysti ir dailininkės iš Ukrainos, „Azovo“ pulko savanorės Olenos Liberty parodą „Ugnies ir plieno miestas – Mariupolio gynėjų veidai“.
Visą „Klaipėdos pilies džiazo“ šventės programą galite rasti čia.
Kalbančios skulptūros ir seniausi pastatai
Siekiantiems pajusti uostamiesčio dvasią ir bangas, patariama išskirtinė patirtis – nakvynė laive-viešbutyje „Tu vėjo paklausk“, iš kurio kajučių atsiveria vaizdas į centrines Klaipėdos gatves.
O norintiems atsipalaiduoti ir pasinerti į meno pasaulį, būtina apsilankyti Kultūros fabrike bei pamatyti M. K. Čiurlionio virtualios tikrovės filmą „Angelų takais“.
„Novaturo“ pažintinių kelionių žinovė tikina, kad seniausias Lietuvos miestas yra apipintas istorinėmis legendomis.
Pavyzdžiui, kai kurie seniausi miesto pastatai, kurie šiuo metu jau yra atnaujinti, prieš 100 metų atrodė visai kitaip ir atliko netikėtas funkcijas.
Todėl ekskursijų metu gidai daug dėmesio skiria uostamiesčio architektūrai bei miesto plėtrai aptarti.
Pavyzdžiui, lankantis Klaipėdoje verta apžiūrėti pagal architekto H. Šedės projektą 1893 metais iš įspūdingų klinkerinių raudonų plytų sumūrytą neogotikinio stiliaus pašto kompleksą, kuris buvo pripažintas paveldo vertybe. Jį galima rasti adresu Liepų g. 16, dešiniajame Danės krante.
Anot A. Lavrinovičienės, Klaipėdoje privaloma aplankyti ne tik senovinius miesto pastatus, bet ir čia esančias skulptūras – kai kurias iš jų Turizmo ir kultūros žinių centrui pavyko net prakalbinti.
Tikintiems stebuklais verta apsilankyti Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, kur pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – „Stebuklingasis peliukas“.
Ant jos parašytas burtažodis: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais“. Teigiama, kad stebuklingas peliukas gali išpildyti norus, pašnibždėtus jam į ausį.
Mėmelburgo paieškos Klaipėdos pilyje
Kone žinomiausios uostamiesčio vietos – Klaipėdos pilies – liekanas galima pamatyti kairiajame Danės upės žiočių krante.
Šiuo metu išlikę princų Karlo ir Frydricho poternos bei jų bastionai, vakarinė kurtina, fosos dalis. Lygiai prieš dvidešimt metų princo Frydricho poternoje duris atvėrė Pilies muziejus.
Vaikščiodami seniausių miesto mūrų apsuptyje išsiaiškinsite, kaip atsirado ir kur dingo Mėmelburgas, išgirsite netikėtas muziejaus eksponatų istorijas.
Autentiškoje XVI–XVIII a. poternoje eksponuojami piliavietėje ir senamiestyje rasti archeologiniai radiniai, dokumentai, maketai, rekonstruoti XVII a. drabužiai.
2006 m. atnaujintoje princo Karlo bastiono poternoje buvo atidarytas Pilies muziejaus parodos tęsinys.
Autentiškose poternos nišose eksponuojami XVIII–XIX a. Klaipėdos kalvių, puodžių dirbiniai bei importuoti gaminiai, XIX a. antrosios pusės miesto antspaudai, 1850 m. vietos meistrų pagaminta masonų ložės apeiginė taurė.
Įspūdį mažiems ir dideliems paliks žymiausio Klaipėdos laivų statytojo Behrendo Pieperio 1864 m. pastatyto tristiebio barko „Achilles“ modelis.
Kodėl „Meridiane“ nebekeliamos baltos burės
– ve.lt/jura/kodel-meridiane-nebekeliamos-baltos-bures