Liepos 9 – 17 dienomis, Klaipėdos universitete, penkiasdešimtšeštąjį kartą Baltijos šalių esperantininkai renkasi į savo tradicines kasmetines tarptautines dienas.
Renginio globėjas yra Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Renginiui globą suteikė ir Pasaulinė esperantininkų sąjunga bei Europos esperantininkų sąjunga.
56-osios Baltijos esperantininkų dienos yra skiriamos Klaipėdos įkūrimo 770-mečiui ir tarptautinės Esperanto kalbos 135-mečiui.
Sveikinimus 56-osioms Baltijos esperantininkų dienoms atsiuntė LR Seimo pirmininkė Viktorina Čmilytė-Nielsen, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei Kultūros ministras Simonas Kairys.
Pirmąkart istorijoje renginyje dalyvaus Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio – UEA) prezidentas prof. Dunkanas Čarteris (Duncan Charters) iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Baltijos esperantininkų dienos vyksta kasmet nuo 1959 metų paeiliui Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Renginys iš tarybiniais laikais buvusios Pabaltijo respublikų esperantininkų stovyklos išaugo į visos Europos ir netgi pasaulio esperantininkų šventę, nors ir išlaikė savo tradicinį pavadinimą ir savo papročius.
Šiais metais 56-osiose Baltijos esperantininkų dienose dalyvauja per 300 esperantininkų iš daugiau nei 30 Europos ir kitų pasaulio šalių.
Kelis metus vykusi pandemija, o dabar ir karas Ukrainoje žymiai sumažino numatytų dalyvių skaičių. Būtume pasiekę rekordinį šiame šimtmetyje dalyvių skaičių.
Dienų programa yra tradicinė, tačiau labai intensyvi, intelektuali, įvairiapusė ir turininga. Veiks tradicinis vasaros universitetas, kuriame paskaitas skaitys įvairių šalių žymūs mokslininkai esperantininkai.
Klaipėdoje vyks tarptautinės Sanmarino mokslų akademijos 38-oji universitetinė sesija. Atskiru leidiniu yra išleisti šios sesijos pranešimai. Vyks net keli teminiai paskaitų ciklai.
Šiaulių universiteto profesorius Aloyzas Gudavičius perskaitys paskaitų ciklą apie lietuvių kalbą, literatūrą, kultūrą, istoriją.
Poznanės universiteto profesorės Ilonos Koutny paskaitų ciklo tema yra šiuolaikinės esperantologijos mokslo problemos.
Profesorius D. Čarteris (Duncan Charters) iš Jungtinių Amerikos Valstijų pateiks paskaitų seriją kultūrologijos klausimais. Prof. Amris Vandelis (Amri Wandel) iš Jeruzalės universiteto apžvelgs šiuolaikinės astronomijos problematiką.
Lucko universiteto prof. Nina Daniliukė (Danylyuk) pristatys istorinius kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Dr. Gediminas Degėsys supažindins su unikalia Afrikos kultūra.
Eilę pranešimų ir paskaitų įvairiomis mokslinėmis ir mokslo garsinimo temomis taip pat skaitys žymūs mokslininkai ir žinovai iš Austrijos, Liuksemburgo, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Slovakijos, Lietuvos. Viso bus perskaityta per 50 pranešimų.
Nepakankamai mokantiems esperanto kalbą bus rengiami įvairaus lygio esperanto kalbos mokymai. Juos ves žinomi esperanto kalbos dėstytojai iš Slovakijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ukrainos, Lietuvos.
Bus pristatyta eilė naujų šiais metais išleistų knygų esperanto kalba.
Esperantininkų organizacijų vadovai ir aktyvistai aptars esperantininkų sąjūdžio problemas ir galimybes Baltijos regione, esperanto kalbos padėtį Europos Sąjungoje, kur kalbų problematikai šiuo metu yra skiriamas didelys dėmesys. Specialius mokymus šia tema ves Stefanas MakGilis (Stefan MacGill) iš Vengrijos.
Bus labai gausi ir turtinga renginio kultūrinė programa. Dienų dalyviams koncertuos Klaipėdos Brass kvintetas , grupė iš Visagino „Sepa Asorti“, atlikėjai iš Lenkijos, Serbijos, Švedijos, Vengrijos, Izraelio, Latvijos, Ukrainos. Bus surengtos kelios parodos.
Visiems svečiams bus surengtos ekskursijos po Klaipėdą, tai pat į Kuršių neriją, Ventės ragą, Japonišką sodą Kretingos rajone.
Renginio metu kasdien bus leidžiamas renginį nušviečiantis laikraštis esperanto kalba „Lumturo“ (Švyturys). Kiekvienas renginio dalyvis gaus specialiai Baltijos esperantininkų dienoms išleistą žinyną. Nuolat veiks literatūros esperanto kalba kioskas.
Klaipėdos turizmo žinių centras Lietuvos esperantininkų sąjungos pasiūlymu išleido lankstinuką esperanto kalba „Malkovru Klaipėda“ (Atrask Klaipėdą), kurį taip pat gaus kiekvienas renginio dalyvis.
Renginį rengia Lietuvos esperantininkų sąjunga kartu su Klaipėdos krašto esperantininkų draugija. Svarią paramą teikia Klaipėdos miesto Savivaldybė, Klaipėdos universitetas, kitos organizacijos.
Visa programa vyks esperanto kalba.
Šios Baltijos esperantininkų dienos pasitarnaus plečiant kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių Lietuvai, Latvijai ir Estijai toliau integruojantis į bendrą Europos kultūrinę erdvę, skatinant betarpiškus kontaktus tarp šio regiono gyventojų.
Iškilmingas 56-ųjų Baltijos esperantininkų dienų atidarymas vyks liepos 10 d. 15 val. Klaipėdos Koncertų salėje (Šaulių g. 36). Renginio uždarymas – liepos 16 d. 16.30 val. Klaipėdos universiteto iškilmių salėje (H. Manto g. 84).
Va, kaip gražu ir viltinga. ne vien karai ir pandemijos.
Ne atsitiktinai žodis Esperanto yra nuo žodžio espero – viltis. Viltis žmonijai. Be konkurencijos, konfrontacijos, be karų tarp tautų ir valstybių.
Tai tas neutralus pagrindas – bendras vardiklis visai žmonijai, garantuojantis visų tautų lygiateisius paritetinius santykius.