Liepos 8–10 dienomis Kernavė visus svečius nukels į praeitį – šiomis dienomis istorinėje sostinėje vyks XXII tarptautinė bandomoji archeologijos šventė „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Apsilankę didžiausiame Lietuvos gyvosios archeologijos renginyje, nusikelsite šimtmečius, ar net tūkstantmečius į praeitį.
Čia, vienoje iš išskirtiniausių Lietuvos vietų, galėsite sutikti akmens amžiaus žmonių, atgijusiame viduramžių miestelyje skambės dainos, žvangės ginklai ir virs gyvenimas.
Dėl COVID-19 pandemijos pastaruosius dvejus metus istorinėje sostinėje buvo ramiau, tačiau šią vasarą rengėjai žada atsigriebti su kaupu.
Miestelis, nukelsiantis į viduramžių miestą
Šventės ašis – archajinių ir tradicinių amatų pristatymas.
Bandomosios archeologijos klubo „Pajauta“, kitų organizacijų nariai ir pavieniai amatininkai atsiveža geriausius, savo pačių rankomis atkurtus dirbinius, visas tris renginio dienas jie pristatinės savo puoselėjamas senąsias technologijas.
Šių pristatymų metu šventės dalyviai turės galimybę giliau suprasti ir pažinti senovėje gyvenusių žmonių darbus ar net patys juos išbandyti: nusilipdyti puodą, nusikalti geležinį dirbinį, nusivyti juostą, o pavargę – net nusiprausti viduramžiškoje pirtyje.
Lankytojai turės galimybę ne tik susipažinti su gausybe rodomų amatų, bet ir paklausyti garsių istorikų, archeologų bei mitologijos tyrinėtojų paskaitų bei diskusijų.
Po daugelio metų į bendrą diskusiją susitelks istorijos korifėjus prof. A. Bumblauskas ir ilgametis Kernavės tyrinėtojas, vienas garsiausių Lietuvos archeologų – dr. Aleksejus Luchtanas.
Teatralizuotos viduramžių kovos
Daugiausia žiūrovų nuostabos ir dėmesio šventėje sulaukia viduramžių kovos, kurias teatralizuotai atkurs autentiška ekipuote apsiginklavę kariai.
Šiemet Gyvosios istorijos klubas „Varingis“, „Hospitalierių Ordinas“, Senovės baltų karybos draugovė „Jotvos sūnūs“, „Drużyna Wojów Piastowskich Jantar“, „Exercitus Rigensis“ ir kiti kariai susikaus žiauriuose mūšiuose, pristatys, koks sunkus ir pavojingas buvo senovės karių gyvenimas.
Be kalavijų žvangėjimo šventėje didelis dėmesys yra skiriamas šeimoms. Jaunųjų šventės lankytojų lauks atskira mokymų erdvė „Vaikų kiemas“, su gausybe archajiškų žaidimų ir pramogų.
Kaip ir kiekvienais metais, vaikų laukia įvairios varžytuvės: mažieji tyrinėtojai turės išskirtinę galimybę išbandyti šaudymą iš lankų, puodų lipdymą ir kitas netradicines pramogas. Jų taip pat lauks ir apdovanojimai.
Viduramžių muzika – iki sutemų
Muzikos scena šiais metais nustebins ne tik pirmą kartą archaiškas melodijas girdinčius lankytojus, bet ir jos mėgėjus.
Pasak rengėjų, įvairių stilių ir skambesių viduramžiams būdingi kūriniai skambės iki pat vėlaus vakaro. Trijų dienų muzikinėje programoje bus garsių vardų ir nuolatiniams šventės lankytojams gerai pažįstamų veidų.
Po 5 metų į Lietuvą sugrįžta legendiniai dūdmaišių ir būgnų virtuozai – vokiečių grupė „Corvus Corax“.
Taip pat šventės dalyviai išgirs ir visiškai naują skambesį – pirmą kartą Lietuvoje pasirodys lenkų grupė „Krive“, grojanti baltiškų ir skandinaviškų motyvų įkvėptą muziką, praturtintą apeiginiais bruožais.
Scenoje nestokos ir lietuviškų atlikėjų – tai „Ugniavijas“, „Atalyja“, „Pradžiapati“. Šias grupes vienija pagarba tradicinei muzikai, tad klausytojai išgirs naujai skambančią, tačiau gilias šaknis turinčią lietuvišką muziką.
Visas tris dienas lankytojų ausis taip pat džiugins ir šokti kvies viduramžiškos muzikos puoselėtojai – „Ambera“ (Lietuva), „Bordo Sarkany“ (Vengrija), „Javaryna“ (Lenkija), „Lity Taler“ (Lenkija).
Nenuilstantys praeities ir ateities švietėjai,tėvynės mylėtojai..Tebūnie!