Lietuvos oro uostai paskelbė naują, atvirą tarptautinį viešąjį konkursą ir pradeda ieškoti rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje, greta esančių keleivių terminalų.
Lietuvos oro uostų atstovai tvirtina, kad pakartotinis pirkimas įvyks greičiau ir iki rudens vidurio pavyks pasirašyti naują rangos sutartį.
Pasak Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir operacijų departamento vadovo Arno Dūmano, naujo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rangos pirkimas nebuvo sustojęs, naujam pirkimui paraleliai ruoštasi iš anksto, ankstesniame etape susidūrus su teisiniais viešųjų pirkimų vykdymo iššūkiais.
„Net susidūrus su teisiniais trukdžiais buvusiame pirkime ir ieškant sprendimų, dalis komandos pradėjo ruoštis naujam pirkimui, todėl dabar turime galimybę operatyviai reaguoti ir pateikti naują, pakoreguotą, pritaikytą pasikeitusiam rangos darbų kainų kontekstui pirkimą“, – sakė A. Dūmanas.
Jo teigimu, naujas išvykimo terminalas yra gyvybiškai būtinas projektas ne tik Vilniaus oru uostui, bet ir visam Lietuvos oro uostų tinklui.
„Tai strateginis projektas, nuo kurio priklauso ne tik Vilniaus oro uosto tolesni plėtros ir modernizavimo darbai, bet ir Kauno bei Palangos oro uostų projektai, jų pradžia ir tęstinumas“, – pasakojo Lietuvos oro uostų atstovas.
Jis taip pat priminė, kad praėjusią savaitę vyko naujojo rangos darbų pirkimo rinkos konsultacija, kurios metu su potencialiais pirkimo dalyviais buvo aptarti pirkimo dokumentų esminiai pokyčiai dėl kainų indeksavimo, pristatytos planuojamos dokumentų korekcijos, kurias teigiamai įvertino ir potencialūs pirkimo dalyviai. A. Dūmano teigimu, pastebimos indikacijos, kad rinkos dalyviai domisi dalyvavimo pirkime galimybėmis, o konkurencija pirkime tikrai bus užtikrinta.
Lietuvos oro uostai primena, kad būtinybė skelbti naują viešąjį pirkimą atsirado po to, kai nebuvo pasirašyta rangos sutartis su buvusiu laimėtoju dėl stipriai išaugusių statybų ir medžiagų kainų bei teisinio viešųjų pirkimų reguliavimo, ribojančio sutarties pasirašymą, keičiant iš anksto išviešintas sutarties sąlygas dėl kainų indeksavimo.
Pagal pirkimo techninę specifikaciją numatoma, kad naujasis Vilniaus oro uosto keleivių terminalas užims 14,4 tūkst. kv. metrų plotą, o keleivių pralaidumas išaugs dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400.
Naujasis pastatas bus dviejų aukštų, jo pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių ofisai.
Oro uostų plėtojimo strategija Lietuvoje yra tikslinga tokia, kad Kauno oro uosto kaip esančio netoli Vilniaus ir dėl to jam turint galimybę naudotis sostinės oro uostu, pajėgumai neplėstini, be to, nėra tikslinga Kauną turėti ir kaip dar vieną didmiestį šalia sostinės bei apskritai Lietuvoje. Tad vietoje oro uosto plėtojimo Kaune tikslinga, perspektyvu steigti ir plėsti keleivinį oro uostą Šiauliuose Šiaurės Lietuvos gyventojų patogumui bei konkurencijai su Ryga palaikyti, ypač tranzitinių krovinių transportavimo lėktuvais srityje. Taip būtų auginami Šiauliai iki Kauno dydžio iš vienos pusės ir Alytus analogiškais keliais ir tikslais augtų iš kitos pusės.
Kur Susisiekimo ministro vieši to pasvarstymai, dabar užsikniaubus rezgama nei šis, nei tas, kaip ir ne valstybės, gyventojų patogumo interesais…