Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę ir suteikti jam II B kategoriją.

Tarybos narė Violeta Boreikienė tvirtino, kad svarbu užkirsti kelią žvyro kasėjams, kurie čia turi verslo interesų ir jau vykdo naudingųjų iškasenų žvalgybą. Politikė taip pat pabrėžė, kad dėl didelės rekreacinės ir gamtinės vertės Pakarklės miškas daug metų turėjo rekreacinio miško statusą, tačiau Vyriausybė 2016 m. jį panaikino ir priskyrė IV ūkinių miškų kategorijai.

Meras Valerijus Makūnas taip pat pabrėžė, kad Pakarklės miškas yra unikalus, todėl jį būtina išsaugoti. „Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai mažai“, – tvirtino meras. Jis taip pat rėmėsi iniciatyvinės grupės ,,Išsaugokime Pakarklės mišką“ Kauno rajono savivaldybei perduotu 2919 gyventojų prašymu apsaugoti šį mišką nuo planų jame vystyti smėlio ir žvyro kasybos veiklą.
Pakarklės miškas – Kauno rajono savivaldybės teritorijoje dešiniajame Nemuno krante esantis šilas, tik 26 km nutolęs nuo Kauno miesto. Pakarklės miške ir aplink jį įsikūrę Tolivardžiai, Paštuva, Bubiai, Batniava, Brūžė, Naujiena, Jaučakiai, Antalkiai, taip pat Kriemalos kaimas, kuriame vasaras leisdavo ir poilsiaudavo prezidentas Antanas Smetona.

Čia itin gausu archeologijos ir istorijos paveldo: Kriemalos senovės gyvenvietė ir kapinynas, Brūžės senovės gyvenvietė ir dvarvietė, Paštuvos kapinynas, Vilkijos senovės gyvenvietė, Jaučakių piliakalnis, Jaučakių holokausto aukų vieta, Svirkalnis, Žvirgždės dvarvietė.

Vietos unikalumą patvirtina Paštuvos botaninis ir Karklės ichtiologinis draustiniai, Nemuno intakai: Upys (Tamsė) su Palaidžiupiu, Karklė, Upesnis, Medinka, Tebeškupis, Prakupis, Pilies upelis, Piliakalnio upelis, įspūdingas reljefas bei čia aptinkamos retų augalų ir gyvūnų rūšys, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Miške rengiami kasmetiniai pėsčiųjų žygiai, stovyklos, palei Nemuną nuo Kulautuvos link Vilkijos tiesiama dviračių trasa.

Kauno rajono savivaldybė 2021 m. balandžio 20 d. jau yra nepritarusi planams plėtoti ūkinę veiklą į Pakarklės miško teritoriją patenkančiose teritorijose.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2022 m. patikslino Kriemalos senovės gyvenvietės ir kapinyno, Brūžės senovės gyvenvietės ir dvarvietės, Jaučakių holokausto aukų vietos, Žvirgždės dvarvietės, Antalkių kapinyno teritorijų ribas ir naujai apibrėžė apsaugos nuo fizinio poveikio zonas.

Tačiau Kauno rajono savivaldybė prašo Vyriausybės tvirtesnių teisinių saugiklių. „Negrąžinus Pakarklės miškui II B miškų grupės statuso ir ūkio subjektams įgyvendinus galimybę miško teritorijoje vykdyti ūkinę veiklą, būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, biologinei įvairovei, apylinkių bendruomenių gyventojams ir jų sveikatai, sunaikintas poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas, prarastos dar neištyrinėtos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, kultūrinis sluoksnis ir kraštovaizdis“, – sakoma Kauno rajono savivaldybės kreipimesi.