Energetinio naudingumo sertifikatas vis dar kelia nemažai klausimų – vieni juo piktinasi, nesupranta kam jis reikalingas, kiti pritaria jo reikalavimui, treti nesigilindami vykdo reikalavimus ir ieško specialistų, galinčių profesionaliai sertifikuoti reikalingus pastatus. Vis dėlto žinoti, kodėl buvo priimta energetinio naudingumo sertifikato būtinybė, nusimanyti apie pastato energinį naudingumą, jo vertinimo kriterijus bei pastatui priskiriamas klases yra ne tik reikalinga, bet ir naudinga perkant ar parduodant bet kokios paskirties pastatą.
Kada ir kodėl atsirado energetinio naudingumo sertifikatas?
Pirmoji pastatų energinio naudingumo direktyva, kurioje buvo pateikti reikalavimai ir pasiūlymai, kaip mažinti pastatuose suvartojamą energiją, Europos Sąjungoje buvo priimta 2002 metais.
Šios direktyvos tikslas buvo mažinant energijos sąnaudas pastatų ūkyje vykdyti Kioto protokolo reikalavimus, pagal kuriuos turi būti mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą. Vienos šalys šią direktyvą įgyvendinti ėmėsi iš karto, kitos – uždelsė. Lietuvoje pastatų sertifikavimo pradžia laikomi 2007 metai.
Vis dėlto nuo 2002 metų klimato situacija ir planetos padėtis keitėse, taikomų priemonių šiltnamio efektui mažinti nebeužteko, todėl Direktyva buvo keičiama – 2010 metais ir 2018 metais.
Buvo sugriežtinti svarbiausi reikalavimai. Pirma, kad tam tikri pastatai būtų privalomai sertifikuojami pagal energijos sąnaudas, efektyvų energijos vartojimą bei poveikį aplinkai.
Antra, reikalaujama, kad visos Europos Sąjungos šalys parengtų ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas, skirtas palaikyti gyvenamųjų ir ne gyvenamųjų pastatų renovaciją, iki 2050 metais užtikrinant didelį pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinant išmetamą anglies dioksido kiekį.
Strategijose numatytas veiksmų planas, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai, atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos planą iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 metais.
Įvertinus 2022 metų duomenis, Lietuvoje vis dar apie 40 proc. CO² išmetimų įvyksta pastatų eksploatavimo metu, todėl siekiant mažinti šį skaičių, būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti tvarumą nekilnojamojo turto sektoriuje. Tai paaiškina, kodėl buvo priimtas reikalavimas, kad nuo 2021 metų Lietuvoje statomi pastatai atitiktų A energetinio naudingumo klasę.
Tokios sąlygos ir reikalavimai gana aiškiai atskleidžia, kodėl energetinio naudingumo sertifikatas yra svarbus, kuo naudingas ir kodėl jo reikalaujama.
Ar energetinio naudingumo sertifikatas būtinas visais atvejais?
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas, kai:
1) užbaigiama naujų pastatų ar jų dalių statyba. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
2) užbaigiamas pastatų ar jų dalių rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar kapitalinis remontas, kai šių procesų, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės;
3) norima parduoti ar išnuomoti pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas);
4) viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams, kurių naudingasis vidaus patalpų ploto didesnis kaip 250 kvadratinių metrų.
Žinotina, kad pastatų energinio naudingumo reikalavimai vis dar yra nenustatomi kai kurių paskirčių statiniams, t. y. pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams; laikiniesiems pastatams (kai jais planuojama naudotis ne ilgiau kaip dvejus metus); nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams; atskirai stovintiems pastatams (kai jų bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų); poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams (kai jais planuojama naudotis ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus); nešildomiems pastatams; avarinės būklės pastatams (kai jų atnaujinimas yra nenaudingas).
Tai reiškia tik viena, kad jei planuojate įsigyti naują gyvenamosios paskirties statinį, tai energetinio naudingumo sertifikatas jam bus privalomas. Jeigu planuojate pardavinėti statinį, energetinio naudingumo sertifikatas, tikėtina, irgi bus reikalingas. Ir nereiktų galvoti, kad tai yra bevertė būtinybė, sukurta tam, kad apsunkintų namo pridavimo, pardavimo ar modernizacijos (renovacijos) procesus.
Energetinio naudingumo sertifikatas – svarbus dokumentas, kuris leidžia iš karto numatyti ir žinoti pastato eksploatacijos išlaidas, taip pat jis suteikia galimybę pritaikyti ekspertų siūlomas priemones / rekomendacijas, kad pastatas taptų efektyvesnis.
Kaip energetinio naudingumo sertifikatas išduodamas ir kiek galioja?
Pastato energinio naudingumo sertifikatas – tai dokumentas, kuris išduodamas tada, kai pagal atitinkamus teisės aktus yra atliekamos tam tikros procedūros, t. y. nustatomas pastato energijos sunaudojimas bei įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei (pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 energinio naudingumo klases: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G). Tai atlikus yra išduodamas pastato energetinio naudingumo sertifikatas.
Pastato sertifikavimas paprastai vykdomas laikantis tam tikros eigos, pažingsniui:
- Nagrinėjama projektinė dokumentacija (dokumentai, kuriuos reikia pateikti įmonei, užsiimančiai energetinio naudingumo sertifikavimu, skiriasi priklausomai nuo pastato statybos metų, t. y. jie klasifikuojami į tris kategorijas – pastatai iki 2007 m., iki 2016 m. ir nuo 2016 m.).
- Apžiūrimas objektas ir atliekama jo fotofiksacija.
- Matuojami išorinių atitvarų plotai.
- Nustatomos išorinių atitvarų charakteristikos.
- Atliekami skaičiavimai NRG programa (atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, vertinami keli pastato aspektai: konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas, sujungtų atskirų pastato konstrukcijų sandarumas, šalčio tilteliai ir pastato apšiltinimo būdas. Pagal šiuos kriterijus pastatui yra priskiriama konkreti energinio naudingumo klasė).
- Registruojamas ir išduodamas sertifikatas (šio proceso trukmė stipriai priklauso nuo kvalifikuotų specialistų užimtumo).
Energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų. Vėliau pastatą vėl reikia sertifikuoti. Viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatuose energinio naudingumo sertifikatas ar jo kopija turi būti matomoje vietoje.
Naujovės, kurios laukia energetinio naudingumo sertifikato, – jau netrukus
Pastato energetinio naudingumo sertifikavimas, kaip ir bet kurios kitos paslaugos, keičiasi, atsižvelgiant į naujus keliamus reikalavimus, besikeičiančius poreikius. Pavyzdžiui, šiuo metu planuojama atnaujinti CO2 išmetimų vertinimą, atnaujinti standartiškai vertinamų medžiagų (atsiranda naujos naudojamos medžiagos) sąrašą, įvesti visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą skaičiavimus.
Kadangi turi būti koreguojamos įvairios skaičiavimo metodikos, tai ir sertifikavimo procesas turi būti atnaujinamas.
Ekspertų teigimu, iki šiol ši paslauga turėjo vieną trikdį – atliekant sertifikavimą atsirasdavo skirtumas tarp teorinio skaičiavimo ir realių rodiklių, todėl atnaujintose metodikose įvedamas energijos poreikio ir sunaudojimo apskaičiavimas pagal trumpesnius intervalus (pavyzdžiui, valandinius intervalus).
Taip pat svarbu žinoti, kad jau greitu metu planuojama sumažinti energinio naudingumo klasių skaičių iki septynių, t. y. numatyta, kad liks A, B, C, D, E, F ir G energinio naudingumo klasės.
Pasak Klaipėdos statybos kompanija numatyta įvesti ir naują sąvoką – „netaršus pastatas“ – kuri bus taikoma labai energetiškai efektyviems ir tvariems pastatams (aukščiausiai energinei klasei).
