Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad įsigydami nuosava būstą tautiečiai daugiau dėmesio skiria žaliosioms erdvėms, į kurias mielai iškeistų papildomas automobilių stovėjimo vietas.
Vis daugiau lietuvių miestus nori keisti į rajonus ar priemiesčius, kuriuose dažniausiai – daugiau gamtos ir erdvės poilsiui lauke. Panašios tendencijos vyrauja ir tos pačios temos apklausoje, kuri „YIT“ užsakymu buvo atlikta Suomijoje. Taip pat gamtosauga besirūpinantys lietuviai prisipažino, kad artimiausiu metu nesvarsto apie elektromobilių įsigijimą, tačiau per ateinantį dešimtmetį tokį variantą svarstys beveik pusė respondentų.
Svarbiausias kriterijus – ramybė
„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas tokiomis tendencijomis nesistebi: „Svarbiausi kriterijai renkantis gyventi rajone – ramybė ir žaluma. Po pandemijos vis dar nemažai žmonių dirba namuose, o gamtos apsuptyje tai daryti – maloniau. Turintiems vaikų svarbus aktyvus poilsis gryname ore, ką rajone galima pasiekti greičiau, nereikia toli važiuoti. Pandemija visiems parodė, kad net prasidėjus karantinui, laimi gyvenantys šalia gamtos. O ir centre planuojant urbanistinius projektus svarbu į juos integruoti kaip įmanoma daugiau žalumos“, – teigia K. Vanagas.
Kaip svarbiausius kriterijus ramybę pasirinko 82 proc. apklausos dalyvių, žalesnes erdves – 76 proc. norinčiųjų gyventi toliau nuo miesto centro. Patraukliausi visose amžiaus kategorijose buvo parkai. Vilniečiai, lyginant su kitais miestais, kiek labiau vertina natūralaus miško plotus. 55-65 m. amžiaus auditorija – suformuotus skverus.
Ketindami pirkti būstą bei svarstydami, ar rinktis daugiau parkavimo vietų, ar pirmenybę teiktų žaliosioms erdvėms, dauguma respondentų mieliau rinktųsi daugiau žaliųjų erdvių. Kuo vyresnė auditorija, tuo labiau linkusi rinktis žaliąsias erdves. Jaunesnei auditorijai svarbus ir laisvalaikio bei pramogų zonų prieinamumas.
Elektromobilių artimiausiu metu nepirks
Kartu su žaliosiomis erdvėmis lietuviams ne mažiau svarbios ir vietos statyti automobilius. Akivaizdu, kad vienu metu norima ir parkų, ir parkavimo vietų. Absoliuti dauguma (85 proc.) respondentų mano, jog jų mieste reiktų daugiau parkavimo vietų prie gyvenamųjų namų. Nuo automobilių labiau priklausomi vyrai – pirmenybę jiems, o ne visuomeniniam transportui, teikia virš 36 proc. Moterys labiau linkusios naudotis visuomeniniu transportu – 43 proc., kuomet tokių vyrų – vos 26 proc.
Net 93 proc. respondentų artimiausiu metu neplanuoja įsigyti elektromobilio. Visgi, tolimesniame laikotarpyje, per 1-10 metų elektromobilį planuoja įsigyti 49 proc. respondentų. Moterys statistiškai reikšmingai mažiau linkusios planuoti įsigyti elektromobilį artimiausiu metu – beveik pusė apskritai neplanuoja tokio turėti.
Suomiai labiausiai nori natūralios gamtos
Apklausą apie žaliųjų erdvių svarbą svarstant pirkti būstą, „YIT“ vykdė ir Suomijoje. Daugumos Suomijos miestų gyventojų pageidaujamas vietinės gamtos tipas yra natūralus miškas ar parkas. Taip pat gyventojai tikisi, kad miestai sudarys galimybes veiklai lauke ir išlaikys pakankamai didelius gamtos plotus bei biologinę įvairovę.
65 proc. respondentų rinktųsi didelį, natūralų mišką, 54 proc. – parką, 42 proc. paplūdimio promenadą ir 26 proc. lauko ar pievos kraštovaizdį.
Rezultatai truputį skiriasi apklausiant miestų centrų bei kitų tankiai užstatytų vietovių gyventojus. Tarp šių respondentų populiariausia vietinė gamta – parkas (63 proc.). Antras variantas pagal populiarumą – natūralus miškas (55 proc.), trečias – paplūdimio promenada (54 proc.), ketvirtas – lauko ar pievų kraštovaizdis (21 proc.).
„Covid-19 pandemija paskatino žmones sutelkti dėmesį į savo namus ir investuoti į savo komfortą“, – sako Marko Oinas, „YIT“ korporacijos verslo vystymo viceprezidentas, – „Žmonės taip pat nori gyventi arti gamtos. Įstiklintas balkonas yra puikus sprendimas, nes jis daugiabučių namų gyventojams suteikia ryšį su gamta ir galimybę matyti kitokį kraštovaizdį savo namuose“.
Apibendrinant tyrimą, suomiai norėtų turėti geras poilsio ir mankštos galimybes lauke (44 proc.), išsaugotas pakankamo dydžio gamtines teritorijas (43 proc.). Taip pat jiems svarbus gamtos natūralumas ir biologinė įvairovė, išlaikant kuo sveikesnę augmeniją bei medžius (43 proc.), ramybė ir tyla (37 proc.) bei gražiai apželdinti ir sutvarkyti parką primenantys plotai (21 proc.).