Vasara – metas, kai daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško teikiamomis gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad mišką reikia tausoti ir tinkamai elgtis bei dalijasi patarimais, kaip miške poilsiauti atsakingai.
„Radę patrauklią vietą poilsiui miške, parke, vandens telkinių pakrantėje, pirmiausia įsitikinkite, ar šioje vietoje leidžiama poilsiauti, iškylauti. Primename, kad apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose)“, – sako Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė Mažena Osinska.
Pasak aplinkosaugininkės Valstybinė miškų urėdija pateikia tokių įrengtų rekreacinių teritorijų žemėlapį, pagal kurį, galite laisvai atrasti sau tinkančią poilsiavietę ar stovyklavietę.
„Miškas – augalų ir gyvūnų namai, jame svečiuojantis būtina laikytis atsakingo elgesio – kiekviena liepsna gali įplieksti gaisrą. Nepamirškite, Lankymosi miške taisyklių, kurios numato, kad miške draudžiama mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. O laužus, atvirą ugnį galima naudoti tik tam skirtose, įrengtose, atitinkamai pažymėtose laužavietėse“, – primena aplinkosaugininkė.
Kaip pažymi M. Osinska, kūrenamas laužas turi būti nuolat prižiūrimas, o baigus kūrenti – užpilamas žemėmis ar vandeniu. Jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ar susidariusių šiukšlių – jų degimo metu susidaro orą teršiančios dujos.
„Atsakingiems poilsiautojams tikrai nereikia kalbėti apie tai, kad šiukšlinti negalima. Deja, tokių situacijų pasitaiko, taigi primename, kad atliekų miške palikti negalima. Stovyklavietėse dažniausiai yra įrengtos šiukšliadėžės, tačiau jei atvykę į mišką poilsiauti pasiimtumėte ir savo šiukšlių maišus, pasirūpintumėte ne tik jų tinkamu sutvarkymu, bet ir prisidėtumėte prie didesnės švaros“, – sakė M. Osinska.
Be visų išvardintų dalykų, taip pat svarbu saugoti ir miško paklotę. Prisiminkite, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Dviračiais galima važinėti – keliais, rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Automobilius galima statyti tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Pasak aplinkosaugininkės, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Susiruošusiesiems poilsiauti prie ežerų ar upių reikėtų atsiminti ir papildomus reikalavimus: pakrančių apsaugos zonose draudžiama statyti transporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
Poilsiaudami prisiminkime, kad negalima triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus, trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį. Jei pastebėsite kilusį gaisrą, pabandykite užgesinti, jeigu to atlikti neįmanoma būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
