Prasidėjus vasaros laikotarpiui, kelininkai nesiilsi – naikina Sosnovskio barščius, pjauna pakelėse augančią žolę, renka poilsio aikštelėse paliekamas atliekas ir kt.
Kaip kelininkai vasarą užtikrina vairuotojų, pėsčiųjų ar dviratininkų saugumą ir kodėl išlikti budriems būtina net esant tobuloms eismo sąlygoms?
„Nors vis dar vyrauja įsitikinimas, kad kelininkai pluša tik žiemą, skirtingomis ir ne ką mažiau reikšmingomis veiklomis užsiimame ištisus metus. Pavyzdžiui, šiltojo sezono metu ne tik profiliuojame šalies kelius su žvyro danga ar prižiūrime tvarką šalies pakelėse, poilsio aikštelėse, bet ir kovojame su invaziniais augalais, esant ypač karštiems orams barstome kelių ruožus, kuriuose atsiranda išplaukusio bitumo dėmių – žiemos barstymo įranga būna panaudojama ir vidurį vasaros.
Tikimės, kad šią vasarą visi eismo dalyviai išliks saugūs ir elgsis atsakingai ne tik keliuose, bet ir už jų ribų“, – sako AB „Kelių priežiūra“ Karolis Sakalauskas.
Šienaujamos pakelės ir naikinami Sosnovskio barščiai
Kasmet „Kelių priežiūra“ vasaros sezono metu keliuose šienauja žolynus, kurie driekiasi palei valstybinį kelią.
„Šis kasmetinis procesas pagerina matomumą, nušienavus pakėlę važiuoti tampa saugiau – eismo dalyviai lengviau pastebi prie kelio artėjančius žvėris, žolės neužstoja signalinių stulpelių bei atitvarų atšvaitų“, – teigia K. Sakalauskas.
Taip pat kelininkai jau daugybę metų tęsia kovą ir su žmogaus sveikatai pavojingais Sosnovskio barščiais. Nepaisant daugybės pastangų, šie invaziniai augalai trauktis iš pakelių neketina.
„Vėjo atneštos sėklos kasmet pasėja vis naują Sosnovskio barščių derlių. Tačiau naudodami specialias priemones ir apmokytų profesionalų komandą, kaip ir kasmet, šiltojo sezono metu vėl stojame į kovą su šiais kenkėjais, kurių sultyse esantis alergenas gali žmonėms sukelti 1-3 laipsnio nudegimus – žaizdas, vandeningas pūsles“, – pažymi pašnekovas.
Jis pratęsia, kad tinkamu laiku nupurškus Sosnovskio barščius herbicidais, jų augantys individai sunyksta, o medžiagų nepaveiktos kitos augalų rūšys sudaro nepalankias sąlygas naujų kenkėjų augimui. Tiesa, herbicidai dėl savo toksiškumo yra nenaudojami rezervatų buferinėse apsaugos zonose, ne žemės ūkio naudmenose ir vandens telkinių zonose.
„Apskritai, daugiausia šių invazinių augalų yra Jonavos, Molėtų, Kretingos, Ukmergės ir Marijampolės regionuose, tačiau mažesni plotai aptinkami visoje Lietuvoje. Tikimės, kad Sosnovskio barščių naikinimas padės pristabdyti rimtą grėsmę gamtai, gyvūnams ir žmonėms keliančių augalų plitimą.
Na, o jei pakelėje pamatėte vykstančius purškimo darbus – išlikite budrūs, įvertinkite situaciją ir saugiai apvažiuokite dirbančią techniką“, – akcentuoja K. Sakalauskas.
Ragina neteršti poilsio aikštelių
Taip pat kiekvieną vasarą kelininkai stebi šiltojo sezono metu išaugančius paliekamų šiukšlių kiekius įvairiose poilsio aikštelėse.
„Šiukšlinimas aikštelėse – itin opi problema, ne tik teršianti mūsų aplinką, bet ir galimai kelianti pavojų visiems eismo dalyviams. Per 2020 m. bendrovė surinko ir atliekų tvarkytojams perdavė 171 t pakelėse rastų padangų, virš 30 t plastikų nuo automobilių, virš 500 t mišrių komunalinių atliekų ir kitų biologiškai neskaidžių atliekų, virš 5 t didelio gabarito atliekų.
Pastebime, kad į aikšteles žmonės atliekas neretai atgabena iš įvairių poilsiaviečių, ypač po savaitgalių. Tačiau iškyla gamtoje ar šventė sodyboje nereiškia, kad galime elgtis neatsakingai“, – sako AB „Kelių priežiūra“ atstovas.
Jis pabrėžia, kad net ir mažiausia šiukšlė ar pašalinis daiktas kelyje gali privesti prie eismo įvykio: „Bet kokie ant važiuojamosios kelio dalies esantys objektai gali išblaškyti vairuotojų dėmesį ar net pareikalauti staigaus ir neapgalvoto manevro, galimai išprovokuosiančio avariją. Be to, pervažiuotos atliekos gali iššokti iš po transporto priemonės ratų ir atsitrenkti į kito automobilio ratą, tokiu būdu pastatant eismo dalyvius į kelbią situaciją.“
Padidėja pavojus susidurti su žvėrimis
Kelininkai atkreipia dėmesį, kad vasarą taip pat išauga pavojus kelyje susidurti su žvėrimis. Tokios avarijos – itin pavojingos, nes jų metu neretai ne tik apgadinama transporto priemonė, bet ir sužeidžiami ar net žūva gyvūnai bei transporto priemone važiavę asmenys.
„Dažniausiai vairuotojai susiduria su žvėrimis – stirnomis, lapėmis, šernais ir kt. – užmiesčio ar magistraliniuose keliuose, kuriuos supa miškai ir laukai, nemažai įvykių fiksuojama ir automagistralėje, apjuostoje apsaugine tvora. Tiesa, budrumą svarbu išlaikyti ne tik už miesto ribų, bet ir gyvenvietėse, nes į važiuojamąją dalį gali išbėgti ne tik stambūs miško gyventojai, bet ir katės ar šunys“, – teigia K. Sakalauskas.
Norint išvengti susidūrimo su gyvūnais svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vietą, bet ir į paros metą. Pavyzdžiui, vasarą, pavojingiausias ir aktyviausias žvėrių judėjimo laikas tęsiasi nuo maždaug 04:45 val. iki 06:15 val. ryto bei 19:00 val. iki 20:30 val. vakaro.
„Nors išlaikyti maksimalią koncentraciją būtina visą laiką, itin reikšminga kelyje išvydus įspėjamąjį ženklą „Laukiniai gyvūnai“ pasirinkti saugų greitį. Pastebėję kelkraštyje stovintį ar kelią kertantį žvėrį, pro jį važiuokite itin atsargiai, o prireikus – sustokite. Jokiu būdu nespauskite garso signalo ir nemirksėkite šviesomis, nes išgąsdintas gyvūnas yra nenuspėjamas.
Vis dėlto jei patekote į situaciją prieš pat avariją, bandykite išvengti susidūrimo priekine automobilio dalimi, o prieš pat smūgį atleiskite stabdžio pedalą. Tokiu sumažėja tikimybė, kad gyvūnas trenksis į priekinį stiklą ir sužalos keleivius“, – sako atstovas.
