Seimas pritarė Užimtumo įstatymo ir lydimojo Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis sudaromos galimybės dirbti daugiau žmonių ir didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestį.
Užimtumo įstatymo pakeitimais tobulinamas bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo bei tinkamo darbo nustatymo teisinis reguliavimas; derinama darbo jėgos pasiūla ir paklausa, pritraukiant išvykusius aukštos kvalifikacijos Lietuvos Respublikos piliečius ir aukštos kvalifikacijos užsieniečius, paskatinant užsienio investuotojus perkelti savo gamybinę arba paslaugų veiklą į Lietuvą, sumažinant darbuotojui tenkančias atvykimo išlaidas, o darbdaviui – aukštos kvalifikacijos darbuotojo paieškos išlaidas; numatytas individualios užimtumo veiklos planavimas ir konsultavimas dėl pasirengimo dirbti paslaugų teikimą darbo rinkai besirengiantiems asmenims; suteikta galimybė užimtiems asmenims mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, mokytis pameistrystės organizavimo forma, įvertinti ir pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, didinti paramos judumui ir paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.
Kaip Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, priimtais pakeitimais sudaroma mažiau galimybių atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo: „Deja, realybė tokia, kad nemažai asmenų į Užimtumo tarnybą eina ne darbo, o bedarbio statuso, garantuojančio socialines garantijas. Todėl pakeitimai leistų užtikrinti, kad galintys dirbti neturėtų prabangos išsisukinėti nuo tinkamų pasiūlymų.“
Įstatyme reglamentuota nauja užimtumo rėmimo priemonė – atvykimo išmoka. M. Lingės teigimu, tik vieną procentą atvykstančios darbo jėgos sudaro aukštų technologijų specialistai. Todėl nauja priemonė nukreipta pritraukti ir susigrąžinti aukščiausios kvalifikacijos talentus, Lietuvoje nedirbusius daugiau nei penkerius metus:
„Darbuotojai galės pretenduoti į vienkartinę 4,1 MMA dydžio išmoką, o darbdaviai – į 7,2 MMA dydžio. Esminis momentas: šių darbuotojų atlyginimai dideli, kaip ir jų sumokami mokesčiai. Taigi, skaičiuojama, kad šios finansinės paskatos ne tik atsipirks, bet ir kurs daugiau naudos per mokamus mokesčius, vartojamą jų kuriamų produktų vertę.“
Kartu įtvirtintas saugiklis atvykimo išmokai, kuri būtų taikoma skatinant į šalį atvykstančius aukštos pridėtinės vertės darbuotojus: siekiant labiau paskatinti į Lietuvą atvykti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie tokio sprendimo dar nėra priėmę, apribota galimybė vienkartines išmokas gauti šiuo metu jau relokuotų ar relokuojamų įmonių darbuotojams. Taip pat nustatyta, kad šios išmokos bus mokamos terminuotą laikotarpį – iki 2025 m. birželio 1 d.
Užimtumo įstatymo pataisos priimtos už balsavus 110 Seimo narių, nė vienam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimu sudaryta galimybė nedirbantiems asmenims, kuriems suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, išlikti apdraustaisiais sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Man labiausiai patinka išsireiškimas darbuotojus , dirbančiuosius vadinti “darbo jėga”. Gal kas apšvies kaimietį . Iš kokios kalbos “šviesuomenė” išsitraukė tai. Mano susiekimo priemonės variklis turi du galingumo pavadinimus: arklio jėga ir kilovatai. Visai neblogai skambėtų. Darbininkus vadinti “kilovatais” . A ne?