Šiuo metu Lietuvoje yra 66 socialinių paslaugų įstaigos, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Per metus šalyje padaugėjo penkiais krizių centrais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė krizių centro veiklos pertvarkymo pasiūlymus, kurie padės siekti aukštesnės socialinių paslaugų kokybės ir geresnio šių paslaugų prieinamumo krizių centruose.
„Krizių centruose teikiamos paslaugos padeda žmonėms išgyventi krizę ir ją įveikti. Tai ypač svarbu užtikrinant vaiko teises į saugų gyvenimą. Nuo šių metų pradžios mūsų šalyje teikiama tik akredituota socialinė priežiūra. Siekiame, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikalinga pagalba įveikiant krizę, gautų kokybiškas ir laiku suteiktas paslaugas. Krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijos padės pasiekti šių tikslų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Krizių centras – socialinių paslaugų įstaiga, besirūpinanti paslaugų teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų dėl iškilusios krizinės situacijos.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą nuo 2022 m. pradžios šalyje teikiama tik akredituota socialinė priežiūra, tai galioja ir krizių centrams. Iki šių metų gegužės vidurio 66 socialinių paslaugų įstaigoms yra suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Krizių centrų daugėja. Pavyzdžiui, 2020 m. savivaldybėse veikė 61 krizių centras bei laikino apgyvendinimo įstaiga motinoms ir vaikams.
Už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą yra atsakingos savivaldybės.
Krizių centrų paslaugų gavėjai
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas rekomendacijas, krizių centruose paslaugos yra teikiamos: į krizę patekusiems vaikams, kuriems nustatytas vaiko apsaugos poreikis, socialinę riziką patiriančioms šeimoms su vaikais, besilaukiančioms ar pagimdžiusioms moterims, ypač nepilnametėms, smurtą patyrusiems asmenims, prekybos žmonėmis aukoms, smurtautojams, gyvenamąją vietą praradusiems ir kitiems krizinėje situacijoje esantiems asmenims ar šeimoms
Patarimai krizių centrams gerins paslaugų kokybę
Parimuose apibrėžiama kokių rūšių ir kokios kokybės paslaugos turi būti teikiamos krizių centruose. Pabrėžiama, kad turi būti organizuojamos ar teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, skirtos krizinei situacijai įveikti, atsižvelgiant į individualius paslaugų gavėjų poreikius.
Krizių centruose ugdomi socialiniai įgūdžiai, jie palaikomi ar atkuriami, teikiamos būtinosios paslaugos – asmens higienos, buitinės ir kt., asmeniui ar šeimai padedama atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę, laikino apgyvendinimo, jei asmuo ar šeima dėl patirto smurto, prievartos, nustatyto vaiko apsaugos poreikio ar kitų priežasčių negali naudotis savo gyvenamąja vieta.
Krizių centruose gali būti teikiama ir intensyvi krizių įveikimo pagalba. Su asmeniu ar šeima dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros personalas, psichologai ir kiti specialistai.
Apibrėžiama, kad krizių centras gali specializuotis, tai yra organizuoti ir teikti paslaugas vienai arba kelioms tikslinėms grupėms, derindamas jų interesus ir užtikrindamas visoms joms saugią aplinką, apsaugą nuo neigiamo poveikio ir pakartotinės viktimizacijos.
Nurodoma, kad tame pačiame krizių centre neturi būti apgyvendinami nuo smurto ir prekybos žmonėmis nukentėję asmenys ir iš pataisos įstaigų paleisti asmenys, smurtautojai (jie turėtų būti apgyvendinti specializuotuose krizių centruose).
Jei krizių centras organizuoja ar teikia paslaugas nepilnamečiams, jis negali tose pačiose patalpose organizuoti ir teikti paslaugų iš pataisos įstaigų grįžusiems asmenims, kurie yra pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų.
Vienas krizių centro padalinys paslaugas turėtų teikti ne daugiau kaip 60 paslaugų gavėjų.
