Lietuvos logistikos įmonės, susiduriančios su vairuotojų trūkumu, transporto saugojimo aikšteles pildo prastovose laukiančiais vilkikais. Didėjant vairuotojų stygiui, verslas ragina Vyriausybę skirti papildomus išteklius Lietuvos konsulatams užsienyje, kurie padėtų greičiau samdyti trūkstamos profesijos kvalifikuotus darbuotojus.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, transporto ir saugojimo sektoriuje iki karo Ukrainoje buvo per 4 tūkst. laisvų darbo vietų. „Tačiau laisvų darbo vietų skaičius jau po kelių mėnesių gali išaugti dukart, kadangi iki to laiko baigs galioti leidimai dirbti užsieniečiams Šengeno zonoje, o naujų leidimų išdavimas stipriai stringa“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, transporto ir saugojimo sektorius užima lyderio poziciją pagal laisvų darbo vietų skaičių ir jo augimą. Verslas susiduria su nuolatine vairuotojų trūkumo problema, kuri gilėja. Sudėtingą laikotarpį išgyvenančios transporto įmonės finansinės pagalbos iš valstybės neprašo, tačiau ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų įdarbinimo klausimą, pažymi P. Drižas.
Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvoje įdarbinti ukrainiečiai grįžo ginti tėvynės, o vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas.
TTLA Užsienio reikalų ministerijai pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams atvykusiems įmonių kvietimu. Įdarbinimo klausimams spręsti taip pat pasiūlyta skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje.
„Dėl karo Ukrainoje keičiasi prekybos keliai, o Kaspijos jūros regionas tampa svarbiu sausumos transporto koridoriumi, krovinius vežant tarp Europos ir Azijos. Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija pranešė neketinanti skirti papildomų etatų konsulatuose, ar steigti naujus.
„Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu – tai nėra argumentas“, – teigia P. Drižas. Lietuvos krovininio kelių transporto įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Pasak P. Drižo, valstybė skatina verslą ieškoti naujų rinkų, investuoti į intermodalius sprendimus skaitmenizuotis, tačiau iš savo pusės nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti reikalingus administracinius sprendimus.
Jis priduria, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamų padarinių rinkoms ir tiekimo grandinėms per šiuos metus Lietuvos transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. eurų.
Su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva. Naujausiais IRU duomenimis, vairuotojų trūkumas Europoje metų pradžioje išaugo iki 425 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje vairuotojų stygius turėjo dar smarkiau išaugti, kadangi pernai Europoje dirbo per 228 tūkst. vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.
