Internetui tapus neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, didžiąją dalį naujienų sužinome iš socialinių tinklų. Tačiau sparčiai plintat melagingų naujienų (angl. fake news) ir dezinformacijos srautams, verta savęs paklausti, ar gebame kritiškai vertinti pranešimus, kuriais dalijasi net ir, rodos, patikimi asmenys?
Leidžiantiems daug laiko internete – rizika pakliūti į melagienų pinkles
Net 93 proc. jaunuolių socialiniuose tinkluose yra susidūrę su netikromis naujienomis, tačiau daugiau nei pusė jų nedaro jokių veiksmų, kad tokia žinia ar jos skleidėjas sulauktų atitinkamų pasėkmių – tokie skaičiai paaiškėjo technologijų bendrovei „Samsung“ atlikus tyrimą, skirtą „Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serijos pristatymui, kurio metu buvo apklausti 15-25 metų jaunuoliai.
„Visi žmonės, leidžiantys didelę laiko dalį internete, susiduria su rizika būti paveikti netikrų naujienų, dezinformacijos, įvairių socialinių, grožio, stiliaus ar išsilavinimo klišių, kurios formuoja mūsų pasaulėžiūrą, požiūrį į save, kitus ir, žinoma, gali turėti skausmingų padarinių psichinei sveikatai, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas, – Yra tiek jaunų, tiek ir vyresnių žmonių, kurie geba kritiškai vertinti pranešimus, tačiau yra ir tokių, kurie lengvai paveikiami dezinformacijos.
Jaunimas yra paveikiamas labiau, nes praleidžia daugiau laiko internete, tačiau ir vyresnė karta gali būti lygiai taip pat paveikiama, nes nespėja kartu su technologine ir informacine pažanga. Tokio poveikio pavyzdys – dažnos senolių apgavystės, kurias inicijuoja telefoniniai sukčiai.“
Melagingas žinias platiname patys to nežinodami
Apklausos duomenimis, 46 proc. jaunuolių mano gebantys atskirti melagingą žinią nuo tikros, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, kad galimai yra patys platinę netikrus pranešimus to nežinodami. Tokių neapdairių veiksmų pasekmės gali būti itin rimtos – taip ne tik paveikiama kitų žmonių mąstysena, bet ir galima susilaukti institucijų dėmesio.
„Atsakomybė už melagienų platinimą yra labai didelė, tačiau ji nėra apibrėžta. Žmonės dar nesupranta tokių pranešimų įtakos. Vargu, ar dauguma, naudojančių socialines medijas ar bendravimo platformas, galėtų pasakyti, kaip veikia šių medijų algoritmai, kodėl jie gauna ir mato būtent tokią informaciją savo naujienų sraute.
Mano nuomone, asmenys, platinantys melagienas, dažnai neįvertina atsakomybės už tokį elgesį arba mano, kad jos neneša, tačiau vienas pasidalinimas netikra naujiena gali padaryti didelę įtaką kitų žmonių sprendimams“, – tikina specialistas.
Nuotraukose koreguojami veido bruožai – taip pat melagiena
Tobulėjant technologijoms, nuotraukų redagavimas tapo lengvai prieinamas kiekvienam telefono naudotojui. Pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo veido bruožų keitimo programėlės ar įvairūs filtrai, kurie jūsų asmenukes gali padaryti patrauklesnėmis.
Deja, veido bruožų gražinimas programėlių pagalba stipriai iškreipė grožio standartus, o daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių tokius veiksmus priskiria netikros informacijos platinimui.
Dažnai veido bruožų keitimo programėlės naudojamos norint paslėpti išvaizdos trūkumus ar norint pagerinti nuotraukų kokybę. Suprasdama vartotojų poreikį nepriekaištingomis nuotraukos džiaugtis kaskart, technologijų bendrovė „Samsung“ kovo mėnesį pristatė „Galaxy A53 5G“ ir „Galaxy A33 5G“ išmaniuosius telefonus, juose patobulinusi portreto režimą, kuris, pasitelkdamas dvi kameras ir dirbtinį intelektą, geba tiksliau įamžinti vaizdo gylį ir objekto kontūrus.
Šiuose išmaniuosiuose telefonuose įdiegta optinė vaizdo stabilizavimo sistema (OIS) ir VDIS technologija kiekvieną kartą padės užfiksuoti ryškias ir neišsiliejusias nuotraukas.
Melagienos iš žinomų žmonių lūpų – dažnos ir labai įtaigios
Net 58 proc. respondentų yra susidūrę su atvejais, kai melagingą žinią platina žinomi asmenys ir nuomonės formuotojai. Tokie žmonės turi itin didelį sekėjų ratą, tad paskleista melaginga žinutė gali turėti didelę įtaką.
„Nuomonės formuotojai ir žinomi žmonės turi didelę įtaką informacijos sklaidai ir savo auditorijai, ypač, jei ji yra kritiškai nemąstanti ir jautri.
Tačiau nuomonės formuotojai yra tik dar vienas kanalas skleisti dezinformacijai – jei ta informacija radikaliai skirsis nuo iki tol žinomo žmogaus skleistos informacijos, gali būti, kad tai sukels daug klausimų jo auditorijai ir melagienos nebus tokios paveikios. Todėl tai dar vienas paskatinimas labai kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą informaciją“, – teigia M. Kunevičius.
Žinių tikrinimas – būdas išvengti melagienų poveikio
Tam, kad nepakliūtumėte į melagienų pinkles, rekomenduojama bet kokią internete sutiktą informaciją patikrinti. Štai keli būdai, kaip galite tą padaryti:
- Patikrinkite įrašo ar naujienos autorių. Įvertinkite, ar autorius yra patikimas, pavyzdžiui, patikrinkite jo paskyras skirtinguose socialiniuose tinkluose, ar juose esanti žinia apie asmenį yra vienoda. Apsvarstykite, kokiu tikslu šis autorius viešina įrašą.
- Patikrinkite kitus šaltinius. Ar šią žinutę viešina ir kitos patikimos naujienų ar žiniasklaidos priemonės? Ar įraše nurodomi patikimi šaltiniai? Patikimos naujienų agentūros turi redakcines gaires ir faktų tikrinimo šaltinius, todėl jei jose nerandate informacijos apie galimai melagingą įvykį, tai vienas iš ženklų, kad susidūrėte su dezinformacija.
- Įvertinkite komentarus po įrašu ar straipsniu. Dažnai nuorodos ar komentarai, paskelbti po įrašu, gali būti automatiškai sukurti robotų arba žmonių, pasamdytų platinti klaidinančią ir melagingą informaciją. Todėl atidžiai įvertinkite komentarus ir asmenų, kurie skelbia komentarus po žinute, paskyras.
