Žaliuojanti gamta kviečia veiklas ir pramogas uždarose patalpose perkelti į lauką. Todėl svarbu nepamiršti, kad didėja pavojus susidurti su jau po žiemos miego pabudusiomis erkėmis.
BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, jog šių voragyvių platinamos ligos gali sukelti nemenką riziką gyvybei, tad būtina žinoti kaip nuo jų apsisaugoti.
Erkės tyko visur, kur žalia
Vidutinei oro temperatūrai pasiekus apie 5–6 laipsnius šilumos, kasmet stebimas erkių suaktyvėjimas. Vis dar nemažai žmonių mano, jog šie voragyviai veisiasi tik aukštoje žolėje ar miškuose, tačiau jų atrasti galima ir parkų, nuosavų namų ar daugiabučių žaliosiose zonose, kirtimuose bei kituose saulės dažniau apšviečiamose, į drėgmę linkusiose vietovėse.
„Pavasarį daug kas mėgsta sportuoti lauke, lankytis sužaliavusiuose parkuose, turistiniuose objektuose gamtoje – šiose vietose, net jei jos yra didmiesčio šurmulyje, taip pat gali tykoti erkės. Dar didesnis pavojus kyla tiems, kurie augina šunis, mat erkės auka galima tapti ne tik vedžiojant keturkojį, bet ir grįžus namo – voragyvis gali peršokti nuo šuns ant žmogaus“, – paaiškina vaistininkė.
Dvi sunkiausios ligos
I. Norkienė paaiškina, jog pavojingiausios ir labiausiai žmogaus organizmą paveikiančios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Šios dvi ligos skiriasi keletu aspektų: platinimo būdu, simptomatika ir galimomis pasekmėmis.
Laimo liga užsikrečiama per ilgesnį laikotarpį, nei erkiniu encefalitu. Ligą nešiojanti erkė, bakterijas slepia savo žarnyne, tad jai įsisiurbus, užkratas užtrunka atkeliauti iki žmogaus kraujo. Čia svarbu greita reakcija – kuo ilgiau voragyvis nebus pašalintas, tuo didesnė Laimo ligos grėsmė.
„Laimo ligos skiriamasis bruožas – beveik 5 centimetrų apvalios formos paraudimas (eritema) aplink įkandimo vietą, ryškūs jo kraštai. Šis paraudimas atsiranda praėjus nuo vienos iki keturių savaičių po erkės įsisiurbimo ir ne visiems pacientams – 10–20 proc. žmonių šio simptomo nepatiria. Susirgimas turi dvi stadijas: pirmoji pasireiškia peršalimo simptomais, karščiavimu, o antroji gali sukelti nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimus.
Galimos ir besimptomės ligos formos, taip pat pasitaiko atvejų, kada asmuo net nepastebi kraujasiurbio. Visgi, nors skiepų nuo Laimo ligos nėra, ji yra gydoma. Pacientui dažniausiai skiriamas antibiotikų kursas, o jo sveikata nuolat stebima. Jei liga negydoma, pasiekus vėlyvąją jos stadiją, prognozės tampa mažiau palankios“, – sako I. Norkienė.
Ji pabrėžia, jog kitaip nei Laimo liga, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti bene iš karto, nes virusas slypi voragyvio seilėse. Sudėtinga ir ilga ligos eiga 0,5–4 proc. užsikrėtusiųjų gali baigtis mirtimi, taip pat nemaža dalis patiria sunkius liekamuosius reiškinius, tokius kaip miego bei atminties sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, nuovargis, įvairūs elgesio pokyčiai, pernelyg didelis jautrumas, paralyžius ir kitus kasdienybę nemenkai sutrikdančius sunkumus.
Apsauga – būtina
Kadangi visuose Lietuvos rajonuose vos atšilus orams galima aptikti erkių, vaistininkė tikina, jog prevencija reikėtų pasidomėti kuo anksčiau.
Erkes padės atbaidyti įvairūs repelentai, tačiau jų poveikis dažnai būna trumpalaikis, tad būtina atsižvelgti į naudojimo instrukciją ir ilgiau būnant žaliosiose erdvėse, naudoti juos pakartotinai. Taip pat panašiai veiksmingos specialios apyrankės, skirtos atbaidyti uodus ir erkes.
„Itin svarbu atkreipti dėmesį į aprangą. Siekiant sumažinti erkių įsisiurbimo tikimybę ir greičiau jas pastebėti, rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną aptempiančius drabužius ilgomis klešnėmis bei rankovėmis.
Galvą taip pat reikėtų pridengti kepure, gobtuvu ar skarele. Laikantis šių principų, erkės sunkiau pateks ant odos, o joms užropojus ant drabužių, bus galima lengviau jas pastebėti“, – įvardija I. Norkienė.
Vaistininkė taip pat pažymi, jog nors nuo Laimo ligos tenka saugotis vien minėtais prevenciniais būdais, norint išvengti erkinio encefalito, rekomenduojama skiepytis. Asmenims, pasiskiepijusiems visa vakcinacijos schema, susidaro apie 97 proc. apsauga nuo šio lemtingu galinčio tapti susirgimo.
„Skiepai nuo erkinio encefalito iš tiesų yra pati efektyviausia apsaugos priemonė, tačiau tam, kad ji veiktų tinkamai, būtina pasiskiepyti visa vakcinacijos schema.
Šiuo metu galima rinktis iš dviejų vakcinacijos schemų: įprastos ir pagreitintos. Pirmosios dvi skiepo dozės suleidžiamos vieno–trijų mėnesių intervalu, o trečioji dozė – maždaug po metų. Apie tai, kada reikėtų skiepytis palaikomosiomis vakcinos dozėmis, būtina pasitarti su skiepijančiu specialistu“, – paaiškina vaistininkė.
Pasak jos, pernai vaistinėse pradėjus skiepyti nuo gripo ir erkinio encefalito, stebimas išties nemažas žmonių susidomėjimas.
Anot I. Norkienės, vaistinės turimi duomenys rodo, jog jau balandžio pabaigoje žmonės dažniau užsukdavo į vaistines pasiskiepyti pirmąja arba sekančiomis dozėmis, tikėtina, kad gegužę bus sulaukiama dar didesnių srautų.
Žmonės įsigyja ir repelentus, kurių pardavimų viršūnė, remiantis statistika, dažniausiai būna birželį.
„Vis tik svarbu pažymėti, kad apsauga nuo erkių – tiek skiepais, tiek repelentais reikėtų rūpintis kuo anksčiau – vos sušilus orams.
Norėtųsi pabrėžti, jog erkės gali veistis ir ten, kur dažnas nesitikėtų, todėl atsargos priemonės naudingos ne tik tada, kada vykstama stovyklauti į mišką, uogauti ar grybauti. Saugotis reikia visuomet, kada būname gamtoje ar žaliose miestų erdvėse“, – patikslina I. Norkienė.
