Tuskulėnų memorialo muziejininkai pristato pirmąją virtualią parodą „Spausdintinės reklamos pavyzdžiai sovietmečio Lietuvoje“.
Joje bus rodomi vieną iš parodų „Projektą – Homo Sovieticus“ pasiekę totalitarinio režimo laikotarpiu to meto periodinėje spaudoje ir pavieniuose leidiniuose skelbti reklamos pavyzdžiai.
Su sovietmečio ideologijos apraiškomis okupacinėje kasdienybėje bei dvasinio pasipriešinimo režimo propagandai istorija supažindinančio muziejaus bendruomenė virtualiai galės pamatyti, kokias reklamas matė XX a. penktojo – devinto dešimtmečio Lietuvos gyventojai.
Paroda skatins atsakyti sau į klausimus: ar sovietmečiu reklama buvo spalvinga, triukšminga, agresyvi? O gal priešingai – subtili, minimalistinė?
Ar ji buvo tiksli ir sąžininga? Ar paveiki ir įtaigi? Kokią galią turėjo ir kokiems tikslams ji buvo naudojama?
Anot muziejininkų, geležine uždanga atskirtoje sovietinėje Lietuvoje, priešingai negu dabar, reklamos užsakovas buvo ne savarankiški verslai, o Komunistų partijos valdoma valstybė.
SSRS valdžia gebėjo manipuliuoti visuomene ir pasitelkdama reklamą žmones pakreipti sau naudinga linkme.
Reklaminiais skelbimais buvo kuriamas sovietinis žmogus – paklusnus, pasiruošęs padėti įgyvendinti okupacinės valdžios keliamus tikslus bei tikintis, kad iš tiesų sovietinėje visuomenėje gyventi yra daug geriau negu Vakaruose.
„Virtualioje parodoje bus galima pavartyti įvairius to meto laikraščius, žurnalus, pavienius leidinius, trumpam įsikūnyti į sovietmečio Lietuvos spausdintinės reklamos vartotoją ir iš arčiau susipažinti su okupacijos laikotarpiu ideologijos tikslams naudota spauda“, – sako ją sumanęs vienas iš rengėjų Raimundas Kaminskas.
Paroda suteikia galimybę paanalizuoti sovietmečio reklamos vaidmenis: žinių skleidimo, propagandinį, dezinformacinį bei suprasti, kokią įtaką tai turėjo visuomenės požiūriui į ekonomiką, kasdienei buičiai ir vartotojiškai patirčiai.
Virtualios parodos – muziejui dar vienas būdas, padedantis savo bendruomenę supažindinti su iki šiol mažai pačių žmonių apmąstyta sovietmečio visuomenės kasdienybės dalimi.
Paroda naudinga švietėjiška prasme, nes atskleidžia reklamose atsispindinčią sovietų vykdytą propagandą.
Parodos tema yra svarbi ne tik istorikams ir istorijos mokytojams, bet ir reklamos ir žiniasklaidos studijų lauko žinovams, nagrinėjantiems reklamos evoliuciją, bei moksleiviams, kurie nori geriau pažinti anuomet mūsų tėvams ir seneliams okupantų primestą pasaulėžiūrą, taip pat kiekvienam, bandančiam suprasti reklamos poveikį ir galimas jos pasekmes.
Parodos autoriai ir rengėjai (abėcėlės tvarka): Aistė Bajoriūnaitė, Aurelija Juodytė, Raimundas Kaminskas, Dovilė Lauraitienė, Elena Matulioniene (dailininkė), Aleksandras Nesvat (informatikas), Agnė Šniaukštaitė-Beinorienė.
Paroda pasiekiama čia.
