Vienas ryškiausių modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais.
Po atnaujinimų pastatas atvėrė duris skirtingoms veikloms – kinui, šokiui, teatrui ir muzikai. Čia laukiami ne tik kino gurmanai, bet ir visi norintieji išbandyti pamokas ar rengti renginius.
Pokyčiai ir naujovės
„Statybos ir remonto darbai pagaliau baigti. Kruopštūs atnaujinimo darbai užtruko, bet laukti buvo verta. Ekranai paruošti geram kinui, o scena – meno žmonių pasirodymams.
Atėjo laikas mėgautis. Visus kauniečius sveikinu su atidarymu“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Europos paveldo ženklą turinčiame pastate atlikti tiek kapitaliniai, tiek kosmetiniai tvarkybos darbai. Atnaujintas fasadas, langai, durys, kitos autentiškos art deco interjero dalys.
Čia taip pat atnaujintos inžinerinės bei vėdinimo sistemos, sutvirtintos atraminės konstrukcijos. Nuo šiol erdvė pritaikyta neįgaliesiems – jie pastate galės judėti be kliūčių.
Didžiojoje salėje įrengta erdvi scena, tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms.
Čia sumontuotos šiuolaikiškos 227 sėdimos vietos, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika, akustinės dangos. Užkulisiuose – grimo bei persirengimo kambariai.
Lankytojus pasitinka ir naujovės – iki šiol visuomenei neprieinami rūsiai pakeisti į Kamerinę salę su 50 sėdimų vietų, o antrame aukšte įrengta naujoviška klasė švietimo veikloms.
2017 m. pradėtus atnaujinimo darbus atliko bendrovė „Verslo“. Bendra projekto vertė – beveik 2 mln. eurų.
Sugrįžimas į namus
„Romuvos“ lankytojas – tas, kuris domisi europine kultūra ir kinu, jaučia ištikimybę ir ilgesį šiai vietai. Tai tarsi sugrįžimas į namus, kuriuose galima patogiai ir jaukiai stebėti išskirtinius filmus.
Neabejoju, kad istorinė erdvė, daugybę kauniečių paskatinusi pamilti kiną, ir vėl taps tikra traukos vieta“, – teigė Kino namų „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė.
Daugiau kaip aštuonis veiklos dešimtmečius skaičiuojanti „Romuva“ tapo ne tik kokybiško kino, bet ir jaukių renginių erdve. Daugelis kauniečių prisimena ją kaip susitikimų, pasimatymų bei pažinčių vietą.
Pastato istorija prasidėjo dar 1938 metais, kai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai įsigijo sklypą Laisvės alėjoje ir jau 1940-ųjų balandį atidarė kino teatrą „Romuva“.
Tarpukariu jis pripažintas erdviausiu, naujoviškiausiu ir išskirtinumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriuos Baltijos šalių kino teatrus.
„Kiekvieną kartą, kai tvarkai seną namą, reikia perprasti jo architektūrą. Pastato autorius pakankamai jautė kontekstą ir žinojo, kas vyksta Kaune.
Tuo pačiu iš studijų metų Vokietijoje atsivežė savo įspūdžius“, – pasakojo atnaujinimo projekto autorius, architektas Gintaras Prikockis.
Pasak jo, „Romuvos“ užapvalintos formos atkartoja tarpukario JAV kino teatrams būdingą estetiką, tačiau galima rasti ir „tautinio stiliaus“ paieškų.
Pastato naujoviškumą ir šiuolaikiškumą pabrėžia stiklinis bokštelis, išskiriantis jį iš daugelio kitų paveldosauginių vertybių.
Drauge su kitu tarpukario naujoviškumo palikimu vienas ryškiausių Kauno optimistinės architektūros simbolių – „Romuvos“ pastatas – pretenduoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kino namai „Romuva“ kviečia kauniečius ir miesto svečius iš naujo atrasti šią erdvę ir pasinerti į kultūrinės veiklos verpetą. Daugiau apie renginius: kcromuva.lt.
Parengta pagal Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą
