Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, prasidedant gaisrų sezonui, surengė akciją „Gamta be gaisrų“, kurios metu vykdyti gaisrų prevencijos reidai, buvo kalbamasi su miško lankytojais bei pamiškių gyventojais apie gaisro žalą gamtai.
„Pastebime, kad miškininkų reidai pasiteisina – žmonės mato, jog žolės deginimas daro neigiamą poveikį gamtai, o už tokią veiklą yra baudžiama ar bent jau įspėjama. Šiais reidais stengėmės labiau informuoti gyventojus, miško lankytojus apie gaisro žalą gamtai, pievų ir miško ekosistemoms, taip pat papasakoti apie padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pagrindinė kovo-balandžio mėnesiais kylančių miško gaisrų priežastis – žolės deginimas. Pasak miškininkų, šis elgesys vis dar paremtas klaidingu įsitikinimu, jog uždegus žolę išnaikinamos piktžolės, o dirvožemis tampa derlingesnis.
„Dėl itin sauso pavasario ir vėjuotų dienų, kai dėl stipraus vėjo pievose degančios pernykštės žolės gaisrai plinta labai dideliu greičiu ir juos suvaldyti darosi labai sunku, turime labai gaisringą pavasarį. Šių metų miško gaisrams kilti palankus sezonas, priklausomai nuo skirtingų oro sąlygų įvairiuose regionuose, prasidėjo maždaug nuo kovo vidurio ir truko iki balandžio 5 d. Jau turime 19 registruotų miško gaisrų (pavasario sezono metu miškas dažniausiai užsidega nuo degančių pievų), kurių metu išdegė 18,7 ha miško, kai pernai per visą gaisrams kilti palankų sezoną buvo užregistruoti 46 miško gaisrai, kurių metu išdegė 11 ha miško. Didžiausi miško gaisrai šį pavasarį nustatyti Kauno ir Alytaus apskrityse, o dažniausiai dega Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus apskričių pievos ir miškai“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Akcijos metu į reidus dėl pernykštės žolės deginimo vykta 122 kartų, jų metu buvo aptikti 2 gaisrai pievose, kurie buvo užgesinti iki tol, kol gaisras pasiekė mišką. Reidų metu 12 asmenų buvo pateikti žodiniai įspėjimai dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų nesilaikymo ir kitų pažeidimų. Taip pat su miško lankytojais ir pamiškių gyventojais vyko 25 prevenciniai pokalbiai.
Reidai duoda gerą prevencinį rezultatą – miško lankytojai ir pamiškių gyventojai dažnai mato patruliuojančius miškininkus ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnus, reido dalyviai aktyviai bendrauja su vietiniais žmonėmis – dėl to mažėja piktybinio žolės deginimo atvejų skaičius.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą? Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!, praneša Aplikos ministerija.
