Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tęsia konsultacijas su ekspertais ir suinteresuotomis grupėmis dėl studijų kokybės gerinimo aukštosiose mokyklose. Šiandien Seimo Švietimo ir mokslo komitete pristatomi siūlymai dėl aukštųjų mokyklų misijų ir veiklos tikslų aiškesnio apibrėžimo, studijų kokybės gerinimo būdų, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (MTEP) stiprinimo bei jos susiejimo su vykdomomis studijomis.
Praėjusiais metais švietimo, mokslo ir sporto ministrė sudarė darbo grupę, kuri ieškojo sprendimų, kaip pasiekti aukštesnės studijų kokybės, aiškiau apibrėžti kolegijų ir universitetų misijas, numatyti aiškią takoskyrą tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo, sumažinti studijų programų dubliavimą aukštosiose mokyklose. Į pagalbą buvo pasitelkti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, Lietuvos mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, studentų atstovybės, universitetų, kolegijų ir mokslo institutų atstovai.
„Aukštasis mokslas Lietuvoje turi būti kokybiškas, atitikti tarptautinius standartus – tai numatyta ir strateginiuose valstybės dokumentuose. Tam, kad šiuos tikslus pasiektume, reikia atlikti nemažai kompleksinių pokyčių visuose lygmenyse. Lygiuodamiesi į kitas ES šalis, didiname valstybės finansavimą studijoms ir MTEP veiklai, tačiau didesnis finansavimas neišspręs visų problemų. Norime, kad MTEP veikla taptų privaloma prielaida, siekiant vykdyti aukštojo mokslo studijas. Iki šiol tokios būtinybės nebuvo kolegijose ir į tai nebuvo pakankamai investuota.
Dalyvaujame produktyviose diskusijose su partneriais ir kolegijomis. Būtinus pokyčius bus lengviau priimti ir įgyvendinti atsižvelgus į akademinės bendruomenės galimybes, lūkesčius bei poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Studijų kokybę lemia keletas pagrindinių veiksnių: stojančiųjų pasirengimas, kvalifikuoti dėstytojai, pakankamas ir į rezultatą nukreiptas finansavimas, aukščiausio lygmens MTEP veikla. Siekiama kompleksiškai peržiūrėti ir stiprinti visas šias sritis.
Dar praeitais metais priimtas sprendimas dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas – jie bus taikomi nuo 2024 m. Tai leis paskatinti studentų pasirengimą studijoms bei jų motyvaciją. Taip pat sustiprintas valstybės finansuojamų vietų planavimas pagal darbo rinkos ir valstybės poreikius. Ne tik didinamas, bet ir pernai pakeistas aukštųjų mokyklų finansavimo modelis, sudarant galimybę skirti dalį finansavimo už kokybę, atnaujinamos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės, rengiamas tyrėjų ir dėstytojų karjeros modelis, kuriama užsienio studentų pritraukimo ir integracijos strategija – tam taip pat numatomas finansavimas.
Aukšto lygio MTEP vykdymas valstybinėse aukštosiose mokyklose matomas kaip vienas iš kertinių veiksnių, padėsiančių kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Dėl to kolegijose, kaip ir universitetuose, siūloma vertinti MTEP ir (arba) meno veiklą, tai apibrėžti Mokslo ir studijų įstatymu.
„Pasiekusios gerus taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės arba meno veiklos rezultatus, stiprios kolegijos ateityje galėtų vykdyti profesinio magistro studijas, tapti taikomųjų mokslų universitetais“, – sako viceministras.
Ekspertinis universitetų ir kolegijų MTEP ir meno vertinimas vykdomas kas penkerius metus, o po 2028 m. vertinimo vykdant studijas būtų privaloma turėti atitinkamą mokslo lygį.
