Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiandien lankosi Kijeve. Vizitas skirtas išreikšti paramą Ukrainai, kurią lygiai prieš mėnesį užpuolė Rusija. Su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Ruslanu Stefančiuku Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkai pasirašė Ukrainos palaikymo deklaraciją.
Po to vyko susitikimai su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ministru Pirmininku Denysu Šmyhaliu.
Kalbėdama Aukščiausioje Radoje, Seimo Pirmininkė į susirinkusius kreipėsi „broliai ir seserys“, paaiškindama, kad būtent taip Lietuvoje vieni į kitus kreipiasi šauliai, gyvuojantys nuo 1919 m. ir tapę pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu.
„Būtent taip – broliais ir seserimis – dabar Lietuvoje vadina ukrainiečius, su ginklu rankose kovojančius už savo laisvę ir valstybinį suverenitetą. Besikaunančius už teisę rinktis savo šalies kelią, savo vaikų ateitį. Ne tik sėkmingai stabdantys brutalią agresiją ir demonstruojantys tvirtybės stebuklus. Ukrainiečiai dabar, būtent šią akimirką, aukojasi dėl mūsų visų bei Europos laisvės.
Ir Europa tai jau suprato. Ji dar niekada nebuvo tokia vieninga. Tačiau to nepakanka, privalome padaryti dar daugiau, kad būtų nutraukta brutali agresija. Reikalauti, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Rūpintis, kad nenutrūktų reali gynybinė, politinė, finansinė, humanitarinė ir kitokia pagalba. Kviesti tarptautinę bendruomenę užtikrinti Ukrainos oro gynybą. Lietuva siūlo kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Esame pasirengę burti tokiam sprendimui priimti būtiną ES šalių koaliciją.
Privalome dabar pradėti ruoštis karo nusikaltimų teismui ir aiškiai įvardyti kaltinamuosius – Putiną su visu režimu ir aplinka. Kiekviena šalis laisva rinktis savo kryptį. Ukraina pasirinko įgyti visavertę narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, tai užfiksuota šalies Konstitucijoje. Reikia gerbti tokį pasirinkimą, padarytą laikantis visų demokratinių procedūrų, patvirtintą šalies parlamento. Tai negali būti kvestionuojama“, – Kyjive kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Raginame Jungtines Tautas paskelbti neskraidymo zoną humanitariniams koridoriams Ukrainos teritorijoje atidaryti, kad civiliai saugiai išeitų iš karinių veiksmų ir Rusijos Federacijos neteisėtai okupuotų, kontroliuojamų teritorijų, ir kad humanitarinė pagalba būtų saugiai teikiama.
Taip pat neskraidymo zona reikalinga ir virš Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų“, – teigiama keturių parlamentų vadovų pasirašytoje Ukrainos palaikymo deklaracijoje.
