Balandžio 1 d. 16 val. Jono Šliūpo muziejuje Palangoje vyks apskritojo stalo pokalbis „Palangos prijungimas prie Lietuvos: laimėtojai ir nusivylusieji“.
Prieš šimtą vienerius metus Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi. Džiaugdamiesi neatskiriama mūsų valstybės dalimi tapusiu pajūrio ruožu, daugelio kasmetine atostogų meka, negalime įsivaizduoti Lietuvos be Palangos.
Tačiau prieš šimtą metų bene versliausiame jos miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenę žmonės skirtingai žvelgė į krašto ateitį.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė padės nukeliauti į lemtinguosius 1921-uosius ir susipažinti su naujaisiais Lietuvos piliečiais.
Turėsime gerą progą atidžiau įsigilinti į jų lūkesčius ir patirtus pokyčius, kuriuos kartais lydėjo džiaugsmai, o kartais ‒ ir nusivylimai.
Kokios krašto politinės ateities jie tikėjosi? Kodėl dalis norėjo, kad Palangos kraštas taptų Latvijos dalimi? Kaip pasikeitė jų verslai, kelionių maršrutai po 1921 m. kovo?
Ar krašto latviai, žydai, lenkai pritapo Lietuvoje, kodėl dalis išvyko? Kaip krašto administracinius pokyčius vertino palangiškių kaimynai klaipėdiškiai ir Latvijos žmonės?
Ar Lietuvos visuomenė džiaugėsi derybų su Latvija rezultatais? Ar greitai atsigavo karo nualintas Palangos kurortas? Mokslininkai ne tik diskutuos, bet ir lauks renginio svečių klausimų.
Kodėl klaidinate? Koks „prijungimas“? Aneksija (lot. annexio – prijungimas).
„Palangos aneksija prie Lietuvos: laimėtojai ir nusivylusieji“- ?
Nežinote Lietuvos istorijos, nežinote Palangos istorijos, jei taip pavadinote. Gėda.
PALANGOS SUGRĮŽIMAS / SU(SI)GRĄŽINIMAS!