Lietuva neseniai atšventė tūkstantąjį vardo paminėjimo gimtadienį. Po to sekė dar viena sukaktis – valstybės atkūrimo šimtmetis. Atrodo Lietuvos istorija jau visapusiškai išnagrinėta, aprašyta bei aptarta.
Žinome apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, Nepriklausomybės paskelbimą, augimą tarpukaryje, okupacijos metus ir naujoviškus laikus.
Tačiau istorikai vis dar turi kuo nustebinti, aktyviai rašo knygas, kelia naujus klausimus, kviečia diskutuoti, į tam tikrus tarpsnius pažiūrėti kitaip.
Tad šiandien interneto knygynas Patogupirkti.lt siūlo pasižvalgyti, ką įdomaus jie siūlo savo skaitytojams.
Leidiniai patariami įvairaus amžiaus žmonėms, besidomintiems Lietuvos istorija, tačiau prieš pradėdami žvalgyti po patarimus, prisiminkime, kodėl reikia domėtis savo istorija.
Kodėl svarbu skaityti istorines knygas?
Praeities pažinimas yra nepaprastai svarbus bet kuriai visuomenei ir žmogui. Istorija suteikia mums supratimą ne tik apie besikeičiančius šalių ir diplomatijos santykius, bet ir tai, kaip kito žmonių tarpusavio ryšiai, elgesys ir gyvenimo aplinkybės.
Istorija – žinių ir įžvalgų apie bendrą visos tautos praeitį šaltinis, o praeities liudijimai yra įspėjimas. Jei mes nekreipsime dėmesio į nutikusius įvykius, istorija gali pasikartoti.
Naujoji karta, skaitydama istorines knygas, gauna progą geriau suprasti senelių ir tėvų kovas, suformavusias pasaulį, kuriame gyvename čia ir dabar.
Daugelį dalykų šiandien laikome savaime suprantamais, pavyzdžiui, asmeninę ar žodžio laisvę. Tačiau taip buvo ne visada.
Istorijos knygos suteikia žinių apie įvairias valstybių valdymo formas, kryptis ir sumanymus, tokius kaip demokratija, socializmas bei komunizmas ir padeda atsitraukti šiek tiek toliau bei pamatyti, kurios iš jų veikia, o kurios pridarė milžiniškos žalos.
Dar ne viskas! Istorija daro įtaką mūsų dabartiniam mąstymui bei formuoja pasaulėžiūrą. Žinios moko, keičia požiūrį, suteikia mums atskaitos tašką, bei padeda suvokti, kur link einame kaip asmenybės ir kaip visuomenės nariai.
Taigi, visada verta skaityti istorines knygas ir plėsti akiratį, o didelė leidinių pasiūla leidžia padėtis ir įvykius išnagrinėti iš pačių įvairiausių kampų. Žvilgtelėkime į istorinę literatūrą ir jos perliukus, jau pamėgtus gerbėjų.
Tomas Venclova „Lietuvos istorija visiems“
Tomas Venclova – publicistas, vertėjas, eseistas, Jeilio universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės premijos gavėjas. Jis tikrai daug dėmesio skiria istorijai ir parašė ne vieną vertingą knygą.
Plačiajai visuomenei patariamas dviejų tomų leidinys „Lietuvos istorija visiems“.
Ko tikėtis iš knygų?
Išsamios ir įdomiai parašytos istorijos! Pirmoji knyga užgriebia net neandertaliečių laikus. Autorius apžvelgia svarbiausius žingsnius ir baigia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės padalijimais.
Antroje knygoje dėmesys skiriamas jau naujesniems laikams ir tekstas vingiuoja iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo.
Šios istorinės knygos paįvairintos grožinės literatūros ištraukomis, poezija. Autorius neapsiriboja vienu tašku žemėlapyje.
Jis primena aprašytų įvykių kontekstą, politinį Europos foną, lygina kas įvairiais istorijos tarpsniais vyko kitose šalyse.
Knygas skaityti bus itin įdomu, nes jos tikrai neprimins datų ar faktų rinkinio, čia rasite net tokių žinių, kurios praturtins protmūšių gerbėjus, pavyzdžiui, kada ir kas į mūsų šalį atvežė įvairių prieskonių.
Alfredas Bumblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis „Lietuvos istorija kiekvienam“
Žinomų mokslininkų knyga „Lietuvos istorija kiekvienam“ tarp skaitytojų yra ypač paklausi. Istorikai Alfredas Bumblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis šį leidimą parengė Lietuvos valstybės atkūrimo Šimtmečiui.
Ko tikėtis iš knygos?
Pasak aprašymo, knygos rengėjai ieško atsakymų į klausimą, kaip atsirado dabartinė Lietuva. Mūsų valstybė nėra tik sutapimų ir šalutinių aplinkybių pasekmė. Lietuva – daugybę metų brendęs ir kovotojų už laisvę pelnytas rezultatas. Kaip iki to eita būtent ir kalbama šioje knygoje.
Mūsų šalis sugebėjo neprarasti identiteto ir valstybingumo nei po krikšto, nei sąjungose su Lenkija, nei tada, kai buvo pavergta carinės Rusijos, o vėliau gniuždoma Hitlerio bei Stalino politinių žaidimų.
Stipri garsių istorikų komanda, rengdama šį leidinį, rėmėsi įvairiais šaltiniais, dokumentais, kolegų tyrimais ir paruošė lengvai skaitomą knygą, apimančią istoriją nuo gūdžios senovės iki pat šių dienų.
Adolfas Šapoka „Lietuvos istorija“
Nepaminėti Adolfo Šapokos būtų daugiau nei keista. Juk jo knyga „Lietuvos istorija“ kartais net vadinama Šapokos istorija.
Adolfas Šapoka yra knygos rengėjas ir svarbiausias redaktorius susisteminęs kitų istorikų darbus. Knygos pirmasis variantas buvo parengtas dar praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
Ko tikėtis iš knygos?
Turtingo ir išsamaus veikalo, kuris kiekvienu mūsų šalies laikotarpiu buvo vertinimas vis kitaip. „Lietuvos istorija“ simbolizavo ir mokslo pažangą, ir sumanymų ginklą, ir priminimą apie laisvę.
Aprašymas teigia, kad sovietų okupacijos laikais iš šalies pabėgę žmonės su savimi pasiimdavo šią knygą, o likę – skaitė paslapčia.
Vienas garsiausių visų laikų mūsų šalies istorinių leidinių apima laikotarpį nuo paleolito iki jos pirmojo egzemplioriaus pasirodymo laikų.
Naujausias leidimas praturtintas iliustracijomis, žemėlapiais, valdovų portretais, naudingomis laiko juostomis ir kita vaizdine medžiaga.
Arvydas Anušauskas „Raudonasis teroras“
Istoriko Arvydo Anušausko knygų interneto knygyne Patogupirkti.lt rasite ne vieną. Jis rašo apie Lietuvos partizanus, Šaltojo karo istorijas, KGB veiklos peripetijas, žvalgybą, taip pat apie žymius istorinius veikėjus.
„Raudonasis teroras“ – skaudi ir sunki knyga, bet tai mūsų istorijos dalis, net ir šiandien vis dar vienaip ar kitaip veikianti daugybės žmonių gyvenimus.
Ko tikėtis iš knygos?
Dėmesio centre – pasakojimas apie Sovietų Sąjungos terorą, istorijoje palikusį neištrinamus randus ir, deja, daugybę vienišų bei masinių kapaviečių.
Autorius remiasi mūsų šalies ir Rusijos archyvų dokumentais, įvairiausiais tyrimais ir liudytojų pasakojimais bei atkuria įvykius, supurčiusius šalį XX amžiaus penktąjį ir šeštąjį dešimtmečiais.
Išsamiai aprašomi Rainių, Vorkutos, Igarkos ir kitų masinių žudynių įvykiai, smogikų operacijos, trėmimai, valdžios bandymai nuslėpti nusikaltimus, ankstesni ir šiuolaikiniai teisminiai procesai.
Ignas Kapleris „Iliustruota Lietuvos istorija“
Ignas Kapleris baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetą, aktyviai domisi istorija, rašo vadovėlius ir mokomąsias knygas.
Leidinys „Iliustruotoje Lietuvos istorijoje Nuo priešistorės baltų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos“ pradžiugins tuos, kurie nenori skaityti labai sudėtingų veikalų, tačiau vis tiek yra pasirengę sužinoti daug įdomybių
Ko tikėtis iš knygos?
Smagių ir įdomių faktų, kaip antai, kodėl vis dar nerandame Vytauto Didžiojo kapo, kas slypi Vilniaus požemiuose, ar kas buvo paskutinis pagonių didvyris bei kaip pravardžiuojama karalienė Bona.
Leidinyje gausu išsamių iliustracijų, komentarų, žemėlapių, schemų, mūšių planų bei mažai kam girdėtų įdomybių.
Pirmasis tomas prasideda nuo baltų genčių priešistorės ir tęsiasi iki pat 1795-metų. Antrasis tomas kol kas dar rengiamas ir pratęs pasakojimą iki pat dabartinių laikų.
Ši knyga turėtų patraukti moksleivių ir jaunimo dėmesį. Jauni žmonės, pripratę prie vaizdinės medžiagos, šiandien knygas skaito kitaip, o dr. Ignas Kapleris žinias sugebėjo išdėstyti taip, kad išlaikytų jų dėmesį.
Nuotraukos ir tekstai, įdomūs faktai ir archyvinė medžiaga, akademinės žinios ir publicistinis stilius apjungia istoriją į vieną visumą.
Istoriniai įvykiai, svarbiausi lyderiai, mūšiai ir kitos lemtingos akimirkos padės lengvai suprasti, kur prasidėjo ir kaip užaugo Lietuva.
Gediminas Kulikauskas „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“
Gedimino Kulikausko knygos taip pat patiks plačiajai visuomenei. Jokių sausų faktų, jokio nuobodulio. Autorius išleido ne vieną įdomų kūrinį, bet, ko gero, didžiausio pasisekimo sulaukė knyga „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“.
Ko tikėtis iš knygos?
Naujo požiūrio kampo į A. Smetonos laikų Lietuvą. Autorius autentišką atmosferą atkuria pasakodamas apie kontrabandą!
Vaizdingai, su netikėtomis smulkmenomis ir autentiškais to meto žodžiais bei posakiais vystoma istorija, kuri įtraukia tarsi geras romanas ir puikiai vaizduoja tikrąją to meto kultūrą, žmonių gyvenimo būdą ir ne visai teisėtus pragyvenimo šaltinius.
Pats Gediminas Kulikauskas knygą „Apelsinų kontrabanda“ yra pavadinęs alternatyviąja istorija.
Patariamos knygos labai skirtingos. Vienos apima beveik visą istoriją nuo pat pirmųjų žmonių atsiradimo. Kitos kelia įvairius klausimus apie valstybingumą bei jo raidą.
Yra tokių, kurios žinias pateikia lengvai ir žaismingai, ar nagrinėja konkrečius istorinius įvykius. Domėkimės, mokykimės iš klaidų ir dar kartą padėkokime savo protėviams, kad šiandien esame laisvi rinktis, skaityti ir gyventi!
???
Kas sudarė šių knygų sąrašą, kas nusprendė, kad tai būtent „geriausios knygos apie Lietuvos istoriją“? KODĖL nenurodytas straipsnio autorius? Nežinau, kuri geriausia, visiškai nepasitikiu jokiais vertinimais/pasiūlymais apie bet kokias knygas. Tik brangiausia yra viena vienintelė: „Lietuvos istorija“, redagavo A.Šapoka, 1936 m., drobiniais viršeliais… Išsaugota per hitlerinikų ir komunistų žiauriausias okupacijas. Prieš mane ji guli dabar.
visi pusruskiai ir puslenkiai pagal kremliaus skazkas mums sukure ustorija nors dar dabar visos upes pamaskveje ir iki Dono yra Lietuviskais vardais kaip ir daug upiu iki Rugijos salos ir Oderio-Udros (ten yra ir upe Ilanka)…kadcapu skazkos uzrasytos tik 1550 metais o atseit apraso 1100-1500 metus, o sudlenkiu skazkos net mini lioleka ir boleka kaip sudlenkiu isgimdytojus du pydarusus
Tos knygos, tai veikiau ne Lietuvos istorija, o beletristika grindžiama Lenkijos, Rusijos, kitų šalių istorikų Lietuvos egzistavimo fakto pavaizduotu turiniu savo valstybių istorijose.
Apmaudu matyti, kad taip tauta ir toliau bus “šviečiama” svetimųjų šalių – amžiais naikinusių lietuvybę – savanaudiškai kurpta istorija – dabar kaip Lietuvos pačios tiesa…
butent kad Lietuviu rasytos istorijos priskiriamos prie paraistoriju, bet zemiu vardai vis dar islike daug kur Lietuviski nesvarbu kad pydarusai ir sudlenkiai jau daug kur juos pakeite ar prikure savu, o Prusijoje istisai viskas pakeista i sias slavisku gyvuliu vemalekalbes..o per Tula (Vytauto laikais priklause Lietuvai kaip ir Naugardas su Pleskava) dar ir dabar teka upe vardu UPA.
O kur “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de fakto ir de jure viduramžiais” ? o kur M. Gimbutienės veikalai?
Geriausios neandartaliečių knygos apie Lietuvą?
Dar kartą. Kas vis tik pataria: tariamas istorikas ar knygų prekeivis, skubantis atsikratyti apdulkėjusiais likučiais? Daugiau negu juokinga, kai slepiami autoriai.
Paprastas būdas sužinoti verta ar ne skaityti. Atsiverskim, pavartykim. Jei Lietuvos karalius Gediminas vadinamas ne karalium, bet kunigaikščiu, ramiai padėkim knygą į lentyną ir ieškokim kitos.