Pinigus išvilioti nusiteikusių sukčių atakos neaplenkia dažno Lietuvos gyventojo. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad 54 proc. apklausos dalyvių su sukčiais susidūrė, bet pastarųjų ataka baigėsi nesėkmingai. Vis dėlto, apytiksliai penktadalis apklaustųjų pripažino, kad nuo sukčiautojų jau yra nukentėję finansiškai.
Apklausą inicijavusio Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas sako, kad vienas svarbiausių sukčiavimo atakų dedamųjų yra emocijos.
Be to, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir Lietuvos visuomenėje yra labai sustiprėjusios filantropinės nuotaikos bei noras prisidėti remiant katastrofišką laikotarpį išgyvenančią šalį.
„Kviečiame atsižvelgti į neeilinę padėtį, kuri kelia daug emocijų ir gali užmigdyti budrumą. Jau pasirodė duomenų, kad katastrofa Ukrainoje pradeda naudotis sukčiai.
Paramos būdų yra labai daug – skelbiamos atskiros skirtingų iniciatyvų sąskaitos, trumpieji numeriai, kviečiama jungtis į įvairias platformas. Pasistenkite įsitikinti, kad jūsų aukojamos lėšos nueis tikrai tam, kam skiriate. Tai reiškia, skirkite laiko ir patikrinkite, kam ruošiatės pervesti lėšų“, – sako P. Gotautas.
Finansiniai sukčiai yra problema ir taikiu laikotarpiu. Šiemet sausio mėnesį apklausoje didžiausia, arba 28 proc., respondentų dalis pripažino, kad asmeniškai patyrė sukčių bandymus išvilioti pinigus, tačiau viskas baigėsi laimingai.
Dar 26 proc. atsakė, kad bandymų sukčiauti patyrė artimieji, bet irgi išsisuko be finansinių nuostolių. Pasak P. Gotauto, bendra 54 proc. finansiniams sukčiams atsparių gyventojų dalis yra išties reikšminga. Kita vertus, dešimtadalis apklausos dalyvių prisipažino, kad artimieji, o dar 8 proc. – ir patys finansiškai yra nukentėję nuo sukčių.
Kelia nerimą
„Beveik kas penktas apklausos dalyvis pripažino, kad tapo finansinio sukčiavimo auka ir tai irgi yra nerimą keliantis rodiklis. Finansų institucijos skiria daug jėgų ir investuoja į maksimalų klientų bei jų sąskaitų saugumą, bet pripažinkim, kad už mygtuko paspaudimą yra atsakingas pats žmogus, todėl noriu priminti, kad atsargumas ir šaltas protas išlieka kaip niekad svarbus“, – teigia P. Gotautas.
Tarp tradicinių sukčių įrankių yra apsimetimas banku, paslaugos tiekėju, prekių pardavėjų ir melagingų elektroninių laiškų, taip pat trumpųjų žinučių siuntimas. Verta rimtai suklusti, jei juose pateikiamos aktyvios nuorodos prisijungti, laiško ar žinutės turinyje yra bauginimų, raginimų prie paskyros prisijungti kuo greičiau.
„Tikėtina, kad piktavaliai tik ir laukia, kuomet naudodamiesi netikrose svetainėse jūsų paslaugiai suvestais asmeniniais duomenimis galėtų apmokėti savo pirkinius ar lėšas pasisavinti. Nespauskite nuorodų, neskubėkite.
Turėkite omenyje, kad bankai aktyvių nuorodų niekuomet nesiunčia, sąskaitos blokavimu dėl neva keistų pervedimų negąsdina. Gali nutikti, kad net ir melaginga nuoroda bus labai panaši į tikrą, tačiau tokiu atveju geriau paskambinkite į banką, paslaugos teikėjui ir tiesiogiai paklauskite, ar kažką padaryti prašo būtent jie“, – pataria P. Gotautas.
Jungiantis prie internetinės bankininkystės ir tvirtinant mokėjimo operacijas nuotoliniu būdu (naudojat „Smart ID“ ar mobilųjį parašą), visada įsitikinkite ar interneto banko paskyroje pateiktas kodas sutampa su tuo, kuris yra matomas „Smart ID“ programėlėje ar mobiliojo parašo pranešime.
Vis dar aktualūs sukčiavimo atvejai, kuomet sukuriami oficialių puslapių klonai, jie paieškoje „pakeliami“ su skaitmenine reklama ir tokiu būdu juos pamato daug vartotojų, dalis kurių apsigauna. Jungiantis prie banko internetinio puslapio per paieškos sistemą patariama visada patikrinti interneto svetainės adresą ir įsitikinti, kad prisijungėte prie tikros banko svetainės.
