J. Vaiškūnas. Ar policija tramdys žiniasklaidą? SEIMAS TAM PRITARĖ PAPILDYTA

Kovo 11-osios išvakarėse Seimo nariai susirinkę pavasario Sesijos darbui, po gražių valstybės vadovų kalbų, nusprendė suteikti policininkams teisę tramdyti Lietuvos žiniasklaidą.

Būtent taip apibendrintai galima apibūdinti kovo 10-osios dienos Seimo svarstymui Vyriausybės pateiktą siūlymą dėl Nepaprastosios padėties pratęsimo ir sugriežtinimo Lietuvoje.

Kaip žinia, šių metų vasario 24 d. į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas, atsižvelgęs į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje, pritardamas  dekrete nurodytiems naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimams bei kitoms dekrete nurodytoms nepaprastosioms priemonėms.

Kovo 10 d. pasibaigus nepaprastosios padėties galiojimo laikui, tačiau Rusijos federacijai toliau puolant suverenią Ukrainą, vyriausybė nusprendė ne tik pratęsti Prezidento dekretu inicijuotą nepaprastąją padėtį, tačiau ir ją sugriežtinti, siūlant riboti Lietuvos respublikos Konstitucijos 25 ir 36 straipsnių Lietuvos piliečiams garantuojamas teises ir laisves.

Lietuvos vyriausybė, nesitenkindama Lietuvos prezidento dekrete siūlomais ribojimais, pateikia Seimui siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį su papildomus suvaržymais, o būtent – suvaržyti Konstitucijos 25 straipsniu nustatytą žiniasklaidos laisvę ir piliečių teisę į taikius susirinkimus garantuojamą Konstitucijos 36-tojo straipsnio.

Jei susirinkimų, kurių tikslas – „bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis“, – ribojimas yra suprantamas, tai siūlomas būdas suvaržyti žiniasklaidos veiklą – ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis pačiam Nepaprastosios padėties įstatymui.

Siūloma suteikti teisę žurnalistų etikos inspektoriui arba Lietuvos policijai be teismo sprendimo 72 valandoms stabdyti interneto žiniasklaidos priemonių veiklą bei leidinių pardavimą ir platinimą, kol teismas per 72 valandas priims sprendimą dėl šio ribojimo pagrįstumo arba nepagrįstumo.

Tačiau pats Nepaprastosios padėties įstatymas (NPI) numatantis Konstitucijos garantuojamų teisių ir laisvių laikiną apribojimą, 32-uoju straipsniu vienareikšmiškai nustato, kad „nepaprastosios padėties metu teisingumą vykdo teismai“.

Suprantama, kad politikams labai norisi uždėti nemėgstamoms žiniasklaidos priemonėms apynasrius, nelaukiant teismo sprendimo. Paskambina Seimo narys arba jo paprašytas draugas Petraitis į policiją, pasako raktinę frazę „leidinio vardas.lt – vatnikai!“ ir policininkas nieko nelaukęs nukerta žiniasklaidos priemonei galvą. Dabar aiškinkitės teismuose, jeigu su policininku nesutinkate. Bet žinokite – nepalankaus jums pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdys.

Lietuvos žurnalistai, laisvo žodžio mėgėjai – sveiki atvykę į policinę valstybę!

Seimas šiam nutarimui pritarė balsų dauguma: UŽ – 71, PRIEŠ – 3, SUSILAIKĖ – 43.

***

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS DĖL NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮVEDIMO
2022 m. kovo d. Nr. …….
Vilnius

2 straipsnis.
Nepaprastosios padėties metu nustatomi šie naudojimosi Konstitucijos 25 ir 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje:

1) draudžiama fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti ir (ar) rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą, išskyrus, kai tai atlieka šių objektų apsaugą užtikrinantys subjektai arba gautas jų leidimas;

2) draudžiamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų retransliavimas ir (ar) platinimas internete Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos (platinamos) iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių;

3) ribojamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punkte nurodytos informacijos skleidimas; šis ribojimas įgyvendinamas teismui per 72 valandas priimant sprendimą pagal žurnalistų etikos inspektoriaus ar Lietuvos policijos prašymą mutatis mutandis taikant Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms policija ar žurnalistų etikos inspektorius gali duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą, ilgiau kaip 72 valandoms – šie nurodymai duodami teismo sprendime;

4) asmenims draudžiama organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

***

Visas nutarimo projektas ČIA.

***

Seimo 10-osios nutarimo  „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“  priėmimo išvakarėse apie šiame nutarime numatytus suvaržymus žiniasklaidos darbui kalbėta OpTV laidoje „Skandalingų bylų užkulisiai/Teisingumo registras“ 

Skandalinga: valdžios nurodymu naikinama laisva spauda: