Nuo Vasario 24 d., Vytauto Didžiojo karo muziejus, prisijungdamas prie Kauno aukštųjų mokyklų studentų savivaldos, Kauno miesto savivaldybės ir „Kaunas 2022“ rengiamos Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcijos „Laisvė šviečia“, kviečia apsilankyti Karo muziejuje ir muziejaus erdvėse pamatyti:
Ukrainos Dnipro nacionalinio Dimitrijaus Javornickio vardo istorijos muziejaus padalinio ATO (antiteroristinės operacijos) muziejaus parengtą parodą-360º vaizdo filmą „Rusijos federacijos karas prieš Ukrainą“.
Paroda yra skirta atskleisti šiandieninės Ukrainos kovą už valstybės teritorijos vientisumą ir už demokratiškos, laisvos visuomenės ateitį, kovą už taiką.
Parodoje yra pristatomas tarptautinis Ukrainos palaikymas, taip pat ir Lietuvos indėlis, karo nusikaltimai Ukrainos teritorijoje, hibridinis karas, karo žala socialinei infrastruktūrai ir karas vaikų akimis.
Kryžių „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“
Šis kryžius – išskirtinis paminklas pagamintas iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito karo metalo, kuris sėjo mirtį.
Kryžius skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti. Kryžių su užrašu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ juosia asmens indentifikavimo žetonai (ID) su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta.
Tai Ukrainos karių padėka Lietuvai ir jos žmonėms už Ukrainos laisvės kovos palaikymą ir pagalbą sunkiu metu.
Jono Ohmano – vertėjo, visuomenininko, karo Ukrainoje dalyvio dovanotų Vytauto Didžiojo karo muziejui vertybių, liudijusių ukrainiečių kovą už laisvą ir vieningą Ukrainą, paroda
Vėliavos, antsiuvai, aprangos, ekipuotė – tiesiai iš fronto parvežta į muziejų. Surinktos vertybės yra muziejaus rinkinio pagrindas, įamžinantis ukrainiečių valią, ryžtą, Lietuvos ir jos gyventojų pagalbą Ukrainos kariams.
Dėmesio: Vasario 24 d. muziejus dirbs 10.00-20.00 val.
Apie ATO parodą:
Filmo režisierius ir operatorius – Javgenijus Titarenko (Евгений Титаренко) karo tikrovę matė iš arti, savanoriu tarnavo medicininės paramos batalione ir pats nufilmavo daugelį filme rodomų kadrų.
Filmo prodiuserė – Natalija Kazanė (Наталия Хазан) – Maidano dalyvė, Valstybės gynybos fondo savanorė. Šio filmo premjera įvyko 2018 m. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Apie kryžių „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“
Nuo 2014 m. rudens Lietuvoje yra gydomi ir reabilituojami sužeisti ukrainiečių kariai, dalyvavę Rusijos ir Ukrainos kare.
2017 m. balandį Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro Ukrainos karių laisvalaikio rengimo kuratorius Ramūnas Šerpatauskas, palaikomas Ukrainos ambasados Lietuvoje (ambasadorius Volodymyras Jacenkivskis), Kryžių kalne pastatė pirmąjį Ukrainos karių kryžių.
Pastačius pirmąjį kryžių, Ramūnui Šerpatauskui gimė išskirtinė mintis: jis ukrainiečių kariams pasiūlė iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir panašaus karo metalo, kuris sėjo mirtį, – pagaminti kryžių, kuris būtų skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti.
Įgyvendinti šį projektą ėmėsi ukrainietis, savanoris, bataliono „Donbas Ukraina“ karys Oleksa Sokil. Jis dalyvavo statant pirmąjį kryžių, tad simboliška, kad ėmėsi darbo įgyvendinant ir šį projektą.
Buvo sulaukta didelio palaikymo, prie akcijos prisijungė kariniai vienetai, dalyvaujantys karo veiksmuose, buvo surinkta 10 maišų „mirties“ metalo.
Visa tai buvo pervežta į Poltavą, kur karo veteranai, pagal specialybę – kalviai, ėmėsi įgyvendinti projektą, t. y. kryžiaus pagal Ukrainos kazokų stilistiką gamybos.
Kryžiaus centre – skydas, kuris padalintas į dvi dalis – Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvas, ant kurių pavaizduoti šių dviejų valstybių simboliai – Gediminaičių stulpai ir Tridantis.
Kryžių juosia asmens indentifikavimo žetonai (ID) su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta. Kryžius – „Už jūsų ir mūsų laisvę“, yra įdomus dar ir dėl to, kad tarp žetonų galima rasti ir 1991 m. sausio 13-osios aukos Gintaro Žagunio, Medininkų tragedijos ir paskutinės sovietų agresijos aukos – savanorio Artūro Sakalausko vardinius žetonus.
Kryžius bus rodomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, vėliau Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose, o galiausiai keliaus į Šiaulių r. Meškuičių seniūnijoje esantį Kryžių kalną, kuriame bus pastatytas ir iškilmingai atidengtas.
Projekto autorius Ukrainoje – Oleksa Sokil.
Projekto vadovas Lietuvoje – Ramūnas Šerpatauskas.
Kalvis – Anatolijus Lavričenko.
