Lietuvių kalbos institutas (LKI) šių metų Vilniaus knygų mugėje kvies į septynis renginius, skirtus gimtajai kalbai ir jos istorijai. Instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Prancūzijos ir Čekijos, pristatys monografiją apie leidėją Pranciškų Skoriną, kuri Baltarusijoje pripažinta pavojinga platinti, supažindins su inovatyvia informacinių išteklių sistema, vietovardžių žodyno tęsiniu. Mugės lankytojai renginiuose galės daugiau sužinoti apie šių dienų kalbininkų veiklą ir šios srities mokslines aktualijas.
„Naujausius darbus ir tyrimus pristatysime ne tik kolegoms mokslininkams, bet ir šalies visuomenei. Mums svarbu užmegzti pokalbį su žmonėmis, o ypač su skaitančiąja visuomenės dalimi. Ketiname aptarti jai rūpimus klausimus ir pasidalyti naujausiomis gimtosios kalbos tyrinėjimų aktualijomis“, – sako LKI direktorė Albina Auksoriūtė.
„E. kalba“ – atnaujinta skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių sistema
Vasario 24 d. 15 val. LKI renginių ciklas startuos skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių sistemos nuotoliniu pristatymu. Renginio dalyvės – dr. Aurelija Gritėnienė, dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, Agnė Aleksaitė ir renginio vedėja dr. Rita Miliūnaitė – supažindins su lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos „E. kalba“ (https://ekalba.lt) ypatumais, su joje integruotais naujais žodynais, papasakos apie naujai sukurtas paslaugas.
„Pristatysime naujus skaitmeninius kalbos išteklius ir paslaugas „E. kalbos“ sistemoje.
Parodysime, kaip greitai ir patogiai ieškoti reikalingos informacijos, kaip skaitmeniniai ištekliai susiję tarpusavyje ar susieti su kitų kalbų žodžių prasmių tinklais. „E. kalba“ atveria beribį kalbos pasaulį, todėl tikimės, kad čia nuolat lankysis vertėjai, rašytojai, žiniasklaidininkai, mokslininkai, mokytojai ir mokiniai, dėstytojai ir studentai bei tie, kurie domisi lietuvių kalba, jos vartojimo ypatumais ir naujovėmis. Renginyje lauksime visų, susidomėjusių atnaujintąja skaitmeninių išteklių sistema“, – pasakoja LKI mokslininkė ir renginio vedėja dr. Rita Miliūnaitė.
Dvi naujos knygos, skirtos Povilui Frydrichui Ruigiui
Vasario 25 d. 11 val. bus pristatytos dvi knygos, parengtos dr. Onos Aleknavičienės ir akad. prof. habil. dr. Grasildos Blažienės: monografija „Povilas Frydrichas Ruigys“ ir kritinis jo gramatikos „Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, 1747“ leidimas. Tai pirmoji monografija lietuvių kalbotyros istorijoje, parašyta apie senųjų gramatikų autorių ir jo veikalą. Kritinis gramatikos leidimas mokslo reikmėms išleistas taip pat pirmą kartą. Renginyje bus pasakojama apie visą Ruigių šeimą, rodomi Vokietijos ir Latvijos archyvuose rasti dokumentai, supažindinama su gramatikos kūrimo metodika. Kalbotyros paveldo tyrimai aktualūs ir dabarties kalbotyrai, tebeieškančiai balanso tarp gramatikos kaip mokslo šakos ir praktinio jos poveikio visuomenei. Pasakojimas apie lituanistinę Ruigių veiklą bus įdomus Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros ir kalbos tyrėjams.
„Lietuvos vietovardžių žodyno“ tęsinys
Renginys, vyksiantis vasario 25 d. 12 val., skirtas ne tik mokslo, bet ir plačiajai visuomenei. Jame autoriai supažindins su svarbiausiais IV tome pateiktų ir išanalizuotų lietuvių vietovardžių kilmės, semantikos bruožais, kalbės apie mūsų tautos santykio su aplinka atspindžius vietų varduose. Taip pat bus prisiminta į žodyną sudėtų vietovardžių surinkimo istorija. Planuojama ir diskusija apie tolesnes šio darbo rengimo ir leidybos formas.
Monografija apie Pranciškų Skoriną
Šiemet minint 500-ąsias spaudos pradžios metines, LKI kartu su Prahos lingvistų būreliu Knygų mugei parengė ypatingą dovaną, skirtą pirmajam Lietuvos leidėjui atminti. Prieš dvejus metus knyga „Pranciškaus Skorinos portretas“ sulaukė tokio didžiulio skaitytojų susidomėjimo, kad diktatoriškas režimas uždraudė ją platinti Baltarusijoje kaip pavojingą ir destruktyvią.
Praėjusiais metais pasirodė antrasis (pataisytas ir papildytas) šios knygos leidimas, o dabar – jos vertimas į lietuvių kalbą. Monografijos pristatyme bus kalbama apie LDK spausdintinės knygos ištakas Prahoje, pirmąjį lietuvių Renesanso epochos portretą. Renginyje pirmą kartą visuomenei bus pristatytas reikšmingas ir iki šiol nežinomas Lietuvos knygos meno paminklas, kuris nuo 1517 m. nenutrūkstamai gyvuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės oikumenoje.
Renginį moderuos dr. Sigitas Narbutas, dalyvaus Prahos lingvistų būrelio prezidentas, lituanistas habil. dr. Tomášas Hockovecas (Praha), P.Skorinos darbų tyrėja dr. Olga Šutova (Paryžius) ir leidėja Kamilė Kalibataitė. Kino salėje vasario 25 d. 13 val. jiems asistuos knygos autorius doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas.
Leidiniai, skirti tarmėms
Vasario 25 d. 13 val. vyks „Tarmių tekstyno“ leidinių pristatymas, kuriame dalyvaus LKI atstovės dr. Rima Bakšienė, dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Rūta Kazlauskaitė. Jos pristatys naujas knygas – „Grinkiškių apylinkių tekstus“, „Lenkijos lietuvių šnektų tekstus“, „Vištyčio apylinkių tekstus“. Šių knygų rinkiniu, susidedančiu iš knygos ir elektroninės laikmenos, bus pristatyta vakarų aukštaičių šiauliškių pietinės dalies Grinkiškio apylinkių kalba.
Diskusijos aktualiomis temomis
Vasario 25 d. 15 val. Rašytojų kampe vyks diskusija, kurioje dalyvaus akad. prof. habil. dr. Gr. Blažienė, Algirdas Saudargas, dr. Paulius Saudargas, prof. Naglis Kardelis. Taip pat bus mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica 84“ pristatymas. Kiekvienas šio mokslinio žurnalo numeris atskleidžia, kokias mintis, įžvalgas ir išvadas, drauge ir pareigas mokslui puoselėja ir skaitytojams palieka mokslo straipsnių autoriai. Renginiai skirti Algirdo Vaclovo Patacko atminimui.
Trečiąją knygų mugės dieną, vasario 26 d. 16 val., Lietuvos Konstitucijos ir Valstybinės kalbos šimtmečio sukakties proga vyks pokalbis „Šimtmečio akivaizdoje: žmogus kalbai ir kalba žmogui“. Pokalbyje dalyvaus dr. Sigitas Narbutas, dr. Olga Mastianica, Vaidas Jauniškis ir prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Renginio dalyviai diskutuos, ar kalba pati savaime gebės apsivalyti nuo peršamų dirbtinių formų (pvz., žmoga), ar toleruodami tik tris svetimas raides nedarkome kitų kalbų. Renginio metu taip pat bus pristatoma prof. habil. dr. D. Mikulėnienės mokslo studija „Lietuvių kalbos instituto istorija 1: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija“.
Lietuvių kalbos institutas išleistas knygas pristatys savo stende, trečiojoje salėje.
Socialinė šizofrenija kalbininkų lauke
Irena BABKAUSKIENĖ
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/socialine-sizofrenija-kalbininku-lauke/
Pasisakė
Antanas Smetona, Laimantas Jonušys, Vilma Zubaitienė, Paulius Subačius, Giedrė Kazlauskaitė,
Manau, jei būsime vieningi ir nepalenkiami, tai kitais metais
Kovo 6-ją iškilmingai švęsime lyčiai jautrių Zodiako ženklų vardų dieną ,
o kovo mėnesį gimusieji bus laikomi Žuvio ir Žuvienės ženklo žmonėmis !
Kad VLKK nesiginčytų dėl žodžio giminės, kad neprieštarautų, pateiksime įrodymą – sąrašą žodžių, patvirtinančių, jog dauguma lietuviškų žodžių su baigmenimis -vis, arba -is yra vyriškos – nepaprastai vyriškos, kovingos giminės! Štai jums, manipuliatoriai, mikroskopinė to sąrašo dalis: :
… ateivis, ainis, aiškiaregis, čiabuvis, daugiadievis, drąsuolis, jotvis, jotvingis, jūreivis, gudruolis, gudragalvis, kalvis, keleivis, kareivis, krivis, kryžeivis, kyvis, latvis, liežuvis, lietuvis, linkuvis, lyvis, mareivis, nameivis, nadruvis, narsuolis, oreivis, paleistuvis, patėvis, pereivis, praeivis, prekeivis, pratėvis, protėvis, purvis, raguvis, rašteivis, saulėdievis, sentėvis, senbuvis, skalvis, slavis, sudievis, sūduvis, svetimdievis, šeduvis, šelmis, šienpjovis, širvis, šyvis, šventtėvis, tenbuvis, tiesdavis, tridievis, uošvis, uokšvis, upeivis, užeivis, vardatėvis, varliagyvis, varliaėdis, velniagalvis, vėjagalvis, vienadievis, vienatėvis, žemėpatis, žmogdievis, žmogeivis, žvirblis, žygeivis, žygovis, žilagalvis, žembuvis ir t. t. …
Nenusileiskime, vyrai, nepalikime Žuvio lyčiai abejingoms ypatoms!
Žuvio mėnesį gimusieji,
Prašom atsistot,
Ir mūsų žodžio
daugiau jau niekad
anoms nebatiduot!
Pasimečiau:
– krabo lazdelis ar krabės lizdelė?
– tautinis koldūnė ar tautininkiška koldūnas?
– žalioji partijas ar žalias trąšas?
– kgbistanė ar kgbistanas?
– imbecilumas ar idiotija?
1 – tobulas! Tokia meistriška užuomina į nešvankybę, kad tik gerai pagedusios supras…
Dėl 2-o – tik krieną neužmirškite pridėti ir stiprios giros – abu tiks.
3 – Organinės trąšos visada pravers…
4 – … už šį jei ne Nobelis, tai bent LK institutas PRIVALO apdovanoti už tokį įkvėpimo padiktuotą naujažodį. O aš dėkoju – nugvelbsiu ir naudosiu lyg nuosavą.
5 – kad taip paprasta būtų perprasti… 🙁
Bet štai tamsta niekada neatspėsite, kodėl būtent Kovo 6-ji turi tapti Žuvio diena, kodėl būtent šią dieną įvyko mano tranzitas į vyrų giminę ir ėmiausi juos kovai telkti…. Oi, yra priežastis į kovą stojusius Žuvio ordino kavalieriais paskelbti… 🙂
Tai kodėl kovo šešta Žuvio diena? Ką? Tp sknt strimėle vadinsime strimeliu, lydeką lidekasu, o plekšne – plekšniu? Kaip bus su graužikais? Ne pelė, pelys, ne žiurkė, o žiurkis (žiurkys geriau)? O gėlės? Ne magnolija, o magnolijus, ne pakalnutė, o pakalnutis (pakalnutysius geriau), ne tulpė, o tulpis (tulpys geriau)? „Le monde va changer de base, nous ne sommes rien soyons tout!“ Ane?
Laikrodį matėt?
Kad aš pirma pratrūkstu kvatot garsiau už garsiakalbius, ir tik tada prisimenu pažiūrėti, ar už lango dar ne naktis, pasibelsti pas kaimynus paklausti, ar dar nemiega – žinot?
Supykusiems nurodysiu tamstos adresą ir liepsiu eiti tamstos namo radiatorius daužyti!
O kodėl kovo 6-sios žuviadienį – nešakyšiu. Oakasykite galvą…