Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba patvirtino, kad Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, bus eksponuojamas Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Kaune.
Tai bus paskutiniai šio ypatingos svarbos dokumento metai Lietuvoje. Metų pabaigoje dokumentas grįš į Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą. Pagal šio archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) susitarimą Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai perduotas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numatė galimybę šiais metais dokumentą eksponuoti Istorinėje Prezidentūroje Kaune.
Pagal iš anksto suderintą grafiką dokumentas nuo 2018 m. buvo eksponuojamas Signatarų namuose ir saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje, kurperiodiškai sugrįždavo „pailsėti” saugykloje. Anot LVIA direktoriaus Ramučio Kurpės, tokie reikalavimai yra įprasti trapiems dokumentams, jautriai reaguojantiems į temperatūros ir šviesos pokyčius.
Nutarimo nuorašas su originaliais signatarų parašais yra autentiškas Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.
„Labai džiaugiamės, kad Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko pratęsti sutartį dar metams ir Lietuvos gimimo liudijimas galės būti eksponuojamas Kaune. Priimdami sprendimą leisti eksponuoti dokumentą, įsitikinome, kad bus užtikrintas ne tik dokumento saugumas, bet ir atitikimas mikroklimato reikalavimams“, – patikino Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.
Šis išskirtinis istorinis dokumentas yra apdraustas bendrovėje „Lietuvos draudimas“.
Simbolinės Vasario 16-osios akto perdavimo iškilmės ir spaudos konferencija vyks vasario 16 d. 11 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33).
Pateiktas dokumentas nėra “Nepriklausomybės Aktas”.
Tai yra “nutarimas … kreipties į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes”.
Neklaidinkite skaitytojų.
Kai Aktą rado, Delfyje irgi pasipylė tokie komentarai. Ką ir bekalbėti – jei tie komentatoriai būt buvę anų vietoje, jie tai jau tikrai žinotų, kaip taisyklingai tą raštą apiforminti… Tai Nutarimas ne Aktas, tai originalas ne originalas. Į visus savo bandymus sumenkinti Akto reikšmę tie žinovai gavo atsakymus.
Neskleisk briedu, o originalo aktas buvo isspausdintas paskelbtas Lietuvos Aide, sio dokumento ieskoma, mazylis buvo ispijarintas, rades skelbta dokumenta, informacini laiska Reicho vyriausybei. Prof. Paulius Subacius taikliai atsake i mazylio ir jo sekeju briedus, pasiskaitykite.
Dėkoju už patarimą, malonusai pone. Atsakymai neapsiribojo vien šiuo Aktu, juose aiškinta apie klasikines valstybinės raštvedybos taisykles. O kad Lietuvos istorikai priklauso skirtingoms stovykloms, niekam ne paslaptis, tad nieko nestebina kitai stovyklai dirbančių prieštaravimai. Puiku, kad Tamsta taip domitės abiejų stovyklų teiginiais. Linkiu kuo geriausios sėkmės, ieškant tiesos.
Tamsta manes nesupratote arba nenorejote suprasti, pasikartosiu mazylis nerado originalo akto, bet buvo ispijarintas liberalkonservatoriu i briuseli prie auksinio lovio, bet cia jau kita tema, ir ne kiek istoriku tiek nuomoniu, tik faktai, todel dar karta skaitykite prof. Pauliaus Subaciaus Vilniaus univ. atsakyma, geda manipuliuoti istorine tiesa!!!
Vargu, ar istorinė prezidentūra Kaune yra jau tiek verta vieta, kad toks garbingas Lietuvos valstybės istorinis dokumentas būtų joje eksponuojamas net visus metus. Juk yra dar Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus.
Kiek yra gyvų lietuvių, gimusių 1918 metų vasario 16-ąją?
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kiek-yra-gyvu-lietuviu-gimusiu-1918-metu-vasario-16-aja-56-1642730?copied
Lietuvos nacionalinio muziejaus 2018 m. išleistos knygos „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1917-1920 metais: idėja virsta realybe“ 104 psl. „Lietuvos aido“ tekstą palyginkime su „Nutarimu“. Jokio skirtumo, išskyrus tik tai, kad nėra žodžio „Nutarimas“.
Originalas tik Lietuvos Aide paskelbtas AKTAS, kurio ieskoma, visa kita informaciniai laiskai nuorasai konkrecioms vyriausybems!
Dokumento originalų būna tiek, kiek reikia numatytam tikslui, kiek nusprendžiama jų parengti ir kiek jų pasirašo jo kūrėjai, sudarytojai.
Kaip ir nuorašų gali būti, kiek reikia, tik nuorašus ne dokumento sudarytojai pasirašo.
Kadangi Lietuva ilgai neturėjo savo valstybės, ji neturėjo ir jai valdyti, vidaus bei išorės reikalų tvarkyti parengtų specialistų, neturėjo ir savos terminologijos. Vyrai sudėliojo, parašė, kaip gebėjo geriau, o kokia dokumento paskirtis, prasmė ir reikšmė, parodė tolesni veiksmai ir galutinis rezultatas. Reikėtų įsivaizduoti, kokie jausmai juose kunkuliavo dokumento sudarymo metu – ar įmanoma tokios būklės esant sauso plunksnagraužio biurokrato protu viską pasverti? Badymas pirštu, esą ne tas žodis parinktas, rodo, jog abejojantis dokumento tikrumu asmuo ne itin įsigilinęs, įsijautęs į to meto tiek Lietuvos, tiek jos gyventojų tikrovę, be to jis nėra itin gilus europinės bei carinės raštvedybos, archyvistikos, kt. sričių žinovas…
Jus esate ignorante ir tiek , skaitykite gerb. Prof. Pauliaus Subaciaus tikslia sios “mazylio aferos” analize, originalas Aktas buvo paskelbtas Lietuvos Aide, kuris buvo atiduotas Basanaviciui saugoti, jo ir ieskoma!!! Nebrukite Vokietijai skirto informacinio laisko nuoraso, geriau ieskokote Lietuvos atstatymo Akto originalo!!