Finansų ir Energetikos ministerijos teikia Vyriausybei jau antrąjį pasiūlymų paketą, siekiant sumažinti Lietuvos gyventojams tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, stebint vis dar įtemptą tarptautinę situaciją dėl energijos kainų šuolio, siūlomos konkrečios priemonės, padėsiančios Lietuvos gyventojams.
„Matome, kad energijos kainų tendencijos išlieka sudėtingos, sukurdamos reikšmingą spaudimą gyventojams. Todėl siūlome lengvatinį 0 proc. PVM tarifą gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai šiam šildymo sezonui, kompensuojant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Tai viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje, kur PVM lengvatos tiesiogiai tampa mažesnėmis kainomis vartotojams, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. – Tuo pačiu skiriame papildomus 35 mln. eurų saulės elektrinių įsirengimui – šia priemone pasinaudoję gyventojai tikrai gaus ženkliai mažesnes elektros sąskaitas ateityje“.
Anot ministrų, Vyriausybei teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įs,tatymo projektas, kuriuo šiuo metu galiojantis lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotai teikiamai šilumos energijai mažinamas iki 0 proc. Siūloma, jog naujasis tarifas būtų taikomas atgaline data – nuo 2022 m. sausio 1 d. ir galiotų šiam šildymo sezonui – iki balandžio 30 d.
Kitas sprendimas – skirti papildomus 35 mln. eurų Energetikos ministerijos kuruojamoms paramos priemonėms saulės elektrinių įsigijimui arba įsirengimui namų ūkiuose. Metų pradžioje paskelbus 5,4 mln. eurų vertės kvietimą paramai gauti, jau sulaukta rekordinio – virš 12 tūkstančių – paraiškų kiekio iš gyventojų, norinčių įsirengti saulės elektrinę savo namuose arba investuoti į nuotolinę saulės elektrinę. „Siekiame, kad gyventojai patys dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje.
Paraiškų bumas rodo, gyventojai puikiai supranta investicijų į žaliąją energetiką atsiperkamumą, ir šie papildomi 35 mln. eurų ne tik iš karto duos proveržį saulės elektrinių plėtrai namų ūkiuose, bet ir sumažins gyventojų energijos sąskaitas“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Anot finansų ministrės G. Skaistės, Vyriausybė preventyviai jau buvo ėmusis priemonių energijos kainų šokui mažinti.
„Įvertindami pasaulines kainų augimo tendencijas, teikėme 2022 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame buvo numatytas per 1 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui. Dėl to tiek minimalus, tiek ir vidutinis darbo užmokestis bei pensijos augo sparčiausiai visame regione.
Taip pat rudenį pateiktas ir priimtas pirmas energijos kainų stabilizavimo priemonių paketas. Be to, praplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Dabar teikiame antrąjį paketą, kuriuo sprendžiamos ne tik šio šildymo sezono sąskaitos, bet ir siūloma investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius bei taip susimažinti sąskaitas ateityje“, – teigė G. Skaiste.
Patvirtinus valstybės biudžetą, nuo šių metų pradžios pensijos vidutiniškai augo 12 proc., minimali mėnesinė alga (MMA) – 13,7 proc., neapmokestinamųjų pajamų dydis – 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis, numatoma, augs per 9 proc.
Skaičiuojama, jog mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamos „į rankas“ šiemet augs apie 65 eurus, pensijos auga apie 50 eurų, papildomai vienišiems asmenims skiriama 32 eurų išmoka. Mokytojams ir pareigūnams vidutiniškai pajamos „į rankas“ augs apie 100 eurų, medikams – 55-90 eurų, o socialiniams, kultūros ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 30-80 eurų.
2021 m. spalio mėnesį LR Vyriausybė pateikė pirmąjį energijos kainų stabilizavimo paketą, kurį sudarė sprendimai dėl elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo atidėjimo pusmečiui, šilumos gamintojams taikomo dujų pirkimo modelio pakeitimo ir UAB „Ignitis“ dujų kainos kilimo buitiniams vartotojams išdėstymo per penkerių metų laikotarpį.
Skaičiuojama, jog naujausias PVM lengvatos šilumos energijai mažinimas iki 0 proc., gyventojų sąskaitas mažinsiantis beveik dešimtadaliu, valstybės biudžetui kainuos per 23 mln. eurų. Siūlomos saulės elektrinių įsirengimo priemonės kofinansavimui prie jau numatytų 5,4 mln. eurų yra skiriama 35 mln. ES fondų virškontraktavimo lėšų papildomai, viso priemonei skiriant per 40 mln. eurų.
