Dar 2020 metais Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodė, kad žalieji pirkimai sudarė tik 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Baigiantis 2021 metams, remiantis VPT duomenimis, žaliųjų pirkimų vertė siekė beveik 15 proc.
Nors skaičiai dar toli gražu nėra dideli, tačiau pokytis matomas. Prie jo turėtų ženkliai prisidėti ir šiems metams Vyriausybės iškeltas tikslas – 50 proc. visų viešųjų pirkimų vertės turi sudaryti žalieji pirkimai.
Miestų savivaldybės vis dažniau atsižvelgia į aplinkosaugos reikalavimus
Žaliasis pirkimas – toks viešasis pirkimas, kai pirkimo vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ir darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose produkto gyvavimo etapuose.
„Žaliųjų pirkimų iniciatyvos yra puikus dalykas, kuris iš esmės skatina ne tik aplinkosaugos iniciatyvas, bet ir peržiūrėti aplinkosauginio efekto vertinimą pirkimuose nuo smulkių iki stambių prekių, paslaugų ar produktų.
Akivaizdu, kad einama teisinga linkme. Vyriausybės iškelti tikslai 2021-iesiems metams buvo pasiekti – žalieji pirkimai turėjo sudaryti ne mažiau nei 10 proc. visų viešųjų pirkimų, o gruodžio viduryje turime 14,8 proc. Tai įrodo Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys“, – situaciją komentuoja dr. Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė.
Kaip teigia ekspertė, tarp asociacijos narių jau yra ne viena savivaldybės įmonė, kuri net ir nesivadovaujant žaliųjų pirkimų iniciatyva, perkant techniką taiko aplinkosaugos reikalavimus, pavyzdžiui, gatvių šlavimo techniką.
„Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos narės nuolat seka rinką, susipažįsta su technikos naujovėmis ir, atsiradus galimybėms, visada tam tikros technikos, prekių ar paslaugų įsigijimą vertina per tvarumo, teigiamo aplinkosaugos efekto prizmę“, – teigia dr. A. Zigmontienė.
Verslo atstovai stebi pokytį
Kol kas Lietuvoje viešieji pirkimai dažnai yra vykdomi ne ekonominio naudingumo, bet mažiausios kainos pagrindu, todėl žaliosios technikos tiekėjai ne visuomet gali išlikti konkurencingi siūlomos kainos atžvilgiu, tačiau situacija keičiasi.
„Pereinant prie viešųjų pirkimų ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos pagrindo, novatoriškos žaliosios technikos tiekėjai gali išlikti konkurencingi net ir su brangiau kainuojančiais pasiūlymais.
Pastebime, kad pirkėjai vis sąmoningiau ir atsakingiau planuoja savo investicijas bei dažniau renkasi ne pigiausius, o efektyvesnius, našesnius, ekologiškesnius ir vartotojui draugiškesnius sprendimus. Įsigydamas tokią techniką, pirkėjas ne tik įvykdo žaliųjų pirkimų reikalavimus, bet ir gali būti tikras, kad perka naujausių technologijų produktą, atitinkantį šiuolaikinius aplinkosauginius standartus“, — sako Tomas Samulionis, įmonės „Alwark“ Komunalinės technikos padalinio vadovas.
Lietuvos gatvėse jau naudojami atliekų surinkimo automobiliai su elektriniu automatiniu konteinerių kėlimo mechanizmu, elektriniai vakuuminiai šlavimo automobiliai, kompaktiški šiukšliavežiai, komunaliniai savivarčiai bei visiškai elektriniai šiukšlių siurbliai. Pasak T. Samulionio, tokia elektra valdoma technika ne tik sumažina kuro sąnaudas, CO2 išmetamų dalelių kiekį, bet ir prisideda prie triukšmo lygio mažinimo miestuose.
Kas trečias pirkimas Vilniuje – darnus
Kaip pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės, miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos vedėjas Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto savivaldybė atsakingai žiūri į žaliuosius viešuosius pirkimus bei mato juose naudą.
„2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės žaliųjų viešųjų pirkimų vertė sudarė 63 proc. visų šios savivaldybės viešųjų pirkimų. Jau ne vienerius metus atsakingai žvelgiame į tvaresnius viešuosius pirkimus ir jiems skiriame daugiau dėmesio.
Vilniaus miesto savivaldybė retai kada savarankiškai atlieka techninius viešuosius pirkimus – dažniau stengiamės įpareigoti pačius tiekėjus paslaugas ar darbus atlikti ekologiškiau“, – sako G. Runovičius.
Žaliaisiais laikomi tokie pirkimai, kai perkančioji organizacija nori įsigyti prekę, paslaugą ar darbus, turinčius mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, palyginus su įprastai įsigyjamais. Tokio pobūdžio pirkimai skatina perkančiųjų organizacijų įpročių kaitą bei siūlančių įmonių prekių diapazono plėtrą.
Siekiama, jog iki 2023 metų žalieji viešieji pirkimai viešajame sektoriuje taptų dominuojančiais ir prisidėtų prie teisinių reglamentavimo ambicijų pokyčiams.
