Saugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių tyrimus ir rekomendacijas, siūloma griežčiau reglamentuoti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo pakeitimai.
„Atsižvelgę į mokslininkų rekomendacijas, o Žuvininkystės įstatymą tebederinant Seimo komitetuose, mes savo ruožtu siūlome tvaresnės žvejybos priemones, skatindami neintensyvią žvejybą ir, svarbiausia, apsaugodami žuvis joms jautriausiu – neršto – metu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Mažinant žvejybos įrankių, kuriuos galima naudoti Kuršių mariose skaičių, siūloma atsisakyti plukdomųjų, dreifinių tinklaičių, pūgžlinių-dyglinių gaudyklių ir ūdų, 69 vienetais mažinti šiame vandens telkinyje naudojamų marinių gaudyklių ir statomųjų tinklaičių kiekį. Nuo 2022 m. atsisakius žvejybos įrankių Kuršių mariose konvertavimo, jose naudojamų tinklinių žvejybos įrankių skaičius dar labiau sumažės.
Taip pat numatoma prailginti ir su nustatytais Mėgėjų žvejybos taisyklėse suvienodinti lydekų ir sterkų žvejybos draudimo terminus. Kaip ir žvejams mėgėjams, versline žvejyba užsiimančioms įmonėms bus ribojama vėgėlių žvejyba jų neršto laikotarpiu.
Be to, siūloma uždrausti verslinę žvejybą tinklaičiais ir gaudyklėmis visose Kuršių mariose balandžio mėnesį. 2020 m. balandį jose buvo sugauta 132,9 t, 2021 m. – 77 t žuvų, daugiausiai kuojų ir karšių, tačiau ir apie 3-3,5 t sterkų, 3-4 t ešerių, apie 6 t žiobrių.
Ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas sterkų šalutiniam laimikiui mažinti. Didžiausia dalis šio laimikio patenka į 40-50 mm akių tinklaičius, todėl siūloma ištisus metus drausti verslinę žvejybą 40-44 mm akių dydžio statomaisiais, o rugsėjo mėn., kai sugaunama apie pusę metinio šių žuvų laimikio, ir 45-50 mm statomaisiais tinklaičiais.
Saugant nerštui migruojančias žuvis taip pat siūloma uždrausti žvejoti visais žvejybos įrankiais ištisus metus 2 km atstumu nuo visų į Kuršių marias įtekančių Nemuno deltos atšakų, nuo Ventės rago švyturio iki Skirvytės farvaterio.
Įvertinus vakarinės Kuršių marių pakrantės bendruomenių lūkesčius ir tradicinio žvejybos gaudyklėmis verslo priskyrimą nematerialiam kultūros paveldui, šio amato raidą ir perspektyvas, siūloma palikti galimybę palei Kuršių marių vakarinį krantą žvejoti gaudyklėmis.
Planuojama, kad numatytos priemonės sumažins žvejybos intensyvumą ir žuvų, daugiausiai sterkų, Kuršių mariose verslinės žūklės įrankiais bus sugaunama bent trečdaliu mažiau.
Šis projektas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programą, kurioje numatyta apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse.
