2022 metais valstybės biudžete planuojama beveik trijų milijardų eurų „skylė“. Valdantieji tikisi ją padengti „iš ekonomikos augimo“.
Tačiau auganti infliacija ir konfliktinė diplomatija, kuri gali kainuoti daugiau nei vieną proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), verčia nuogąstauti, kad rožinius planus ir negebėjimą tvarkytis su pinigais pakeis ant visų mokesčių mokėtojų pečių permesta našta.
Pakoreguotame kitų metų biudžete didėja pajamos ir išlaidos, bet didelė jų dalis nepagrįsta ilgalaikiais ir tvariais šaltiniais. O tai gali grėsti mokesčių didinimu. Dėl reikšmingo biudžeto deficito valdžiai priekaištauja ir Europos Komisija, ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė. Pensijų sistemai finansuoti taip pat trūksta tvaraus pajamų šaltinio.
Valdžios sektoriaus deficitas didinamas nuo planuoto 3,1 proc. iki 3,3 proc. BVP. Tai labai rizikinga ir pavojinga tendencija įvertinus, kad galimybės „laisvai“ skolintis po poros metų baigsis, o 2023 metais biudžeto deficitas jau turi būti artimas nuliui.
„Burbulą apie „socialiai orientuotą biudžetą“ dėl augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, didėjančių pensijų ir „net“ 3,5 euro didesnių vaiko pinigų labai greitai išsklaidys infliacija, per šeimų kišenes skaudžiai kertančios kylančios šildymo, elektros, kuro, būtiniausių prekių bei paslaugų kainos“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Apie kokį „galimybių“ biudžetą kalba finansų ministrė, jei tos galimybės suteikiamos tik kai kam? Vyriausybė imasi veiksmų, kad dar labiau skurdintų regionuose gyvenančius žmones, didintų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę“, – kalba LVŽS frakcijos seniūnės pavaduotoja Guoda Burokienė.
LVŽS frakcijos Seime narių nuomone, tai prieštarauja Europos Sąjungos (ES) sanglaudos tikslams ir jau priimtam sprendimui dėl Lietuvos suskirstymo į Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionus, kuris buvo vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis naujam ES finansiniam laikotarpiui.
Dabar Sostinei permetama 700 milijonų eurų ES lėšų ir dar pridedama 700 milijonų eurų kofinansavimui reikalingų lėšų. Taigi 1,4 milijardo eurų atiduodama Vilniaus apskričiai likusių devynių apskričių sąskaita!
„Valdantieji užsimerkia ir nemato regionų skirtumų, jų vykdoma regioninė politika yra žlugdanti. Tą parodo ir dotacijos savivaldybėms „optimizuoti“, tai reiškia mažinti darbo vietų skaičių mokyklose, numatoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma, kuri kainuos 800 milijonų eurų, iškreipti prioritetai kultūros srityje.
Pavyzdžiui, Valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programos lėšos iš esmės atitenka Klaipėdos regionui – Klaipėdoje yra 4 iš 8 finansuojamų objektų. Dar trys objektai – Vilniuje. Negali būti jokios kalbos apie nuoseklią regionų kultūrinę raidą, kai lėšos atitenka išskirtinai liberalams merams“, – sako LVŽS frakcijos narys Valius Ąžuolas.
Formuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, nebuvo tinkamai atsižvelgta į medikų bendruomenės lūkesčius, o buvę pažadai reikšmingai didinti darbo užmokestį apsiribojo tik 6 proc. didinimu, o tai net trečdaliu atsiliks nuo infliacijos.
Vadinasi, medikų bendruomenė bus skurdinama, dalinant jai tik pažadus dėl COVID priedų, kurių mokėjimas vėluoja po kelis mėnesius.
Ministrų kabinetas nesugeba ar nenori įvardyti, kam numato paskirstyti apie vieną milijardą eurų rezervo ir nepaskirstytų lėšų. Milijardas paliekamas Vyriausybės kišenėje spręsti jos nuožiūra, be Seimo. Pasigendama aiškumo ir Pažangos fondo finansavime.
Greta to, paliekama galimybė lengva ranka skolintis – iki 300 milijonų eurų besikeičiant pandemijos situacijai ir geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai.
