Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam ir patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame stiprinamos pirminio biudžeto projekto esminės kryptys.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, pirmajame ateinančių metų biudžeto projekte didžiausias dėmesys buvo skirtas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
„Ateinančiais metais pajamos augs senjorams, vienišiems asmenims, medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams.
Mums labai svarbu paskatinti žmones grįžti į darbo rinką, dirbti, todėl minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) uždirbantiems pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo kils reikšmingai.
Racionaliai suplanuotas šalies biudžetas leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais pokyčiais ekonomikoje“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Atnaujintame 2022 m. biudžeto projekte išlaikomas tas pats kursas – ir toliau stiprinamos esminės biudžeto kryptys, atsižvelgiant į naujus papildomus išorinius faktorius.
„Atsižvelgiant į atnaujintą tarptautinių institucijų informaciją, naujas dedamąsias ekstremaliųjų situacijų valdyme – COVID-19 viruso mutacijas ar padėtį Baltarusijos pasienyje – atitinkamai koreguojamas 2022 m. biudžeto projektas.
Tuo pačiu atnaujintame dokumente dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui per mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo didinimą, taip pat siekiant sumažinti skurdo riziką, skiriamas papildomos lėšos šildymo išlaidų kompensavimui“, – pažymėjo ministrė.
Saugumas
Valstybės ir visuomenės saugumui papildomai siūloma skirti 59 mln. eurų. EBPO atnaujinus ekonomines prognozes, laikantis tarptautinių įsipareigojimų bei atsižvelgiant į politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl krašto apsaugos pajėgumų stiprinimo, jiems kitąmet papildomai siūloma skirti 24,9 mln. eurų. Bendrai krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis sudarys 2,05 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dėl situacijos pasienyje su Baltarusija asignavimai didinami 19,5 mln. eurų, iš kurių fizinio barjero statybai skiriama 12,7 mln. eurų, tačiau bendra šiam objektui skirta 150 mln. eurų suma nesikeičia – lėšos perkeliamos iš 2021 metų į ateinančius, kad barjero statyba būtų užbaigta, kaip numatyta.
Taip pat gavus žinių apie planuojamą ES paramą migrantų krizės valdymui, papildomi 4 mln. eurų skiriami sienų apsaugos bendrafinansavimui, iš kurio planuojama įsigyti naktinio matymo įrenginius, nešiojamas šiluminio vaizdo kameras, vaizdo registratorius, radijo ryšio terminalus, įrangą sraigtasparniams, pirštų atspaudų skenavimo prietaisų ir kt. Papildomai migrantų bylų nagrinėjimui numatyta skirti 2,6 mln. eurų ir kt.
Taip pat atnaujintame biudžete skiriamos papildomos lėšos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti – verslo paramos priemonėms ir medicininėms kaukėms pradinukams – 14,7 mln. eurų.
Galimybės
Įgyvendinant Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, skiriame papildomai 20 mln. eurų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimas ir skurdo rizikos mažinimas
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui ir šį rudenį Seimo pakoreguotų vadovų atlyginimų mažų koeficientų didinimui numatyta papildomai skirti 4,8 mln. eurų.
Tuo pačiu Vyriausybė, atsižvelgdama į reikšmingai išaugusias šildymo kainas dėl pabrangusių dujų ir elektros, papildomai skiria 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms. Skaičiuojama, jog dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos, tokia pagalba galėtų pasiekti per 110 tūkstančių gyventojų.
Kiti poreikiai
Šalies įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą kitąmet papildomai numatoma 24,4 mln. eurų. ES fondams netinkamo PVM finansavimui siūloma skirti 3 mln. eurų, priklausomybių ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti – 1,4 mln. eurų.
Kultūrai ir istorinės atminties stiprinimui numatyti 4,4 mln. eurų, iš kurių lėšas ketinama skirti bibliotekų fondams finansuoti, atlikėjų kompensaciniam atlyginimui, istorinės atminties projektams bei nacionalinėms ir Vyriausybės kultūros ir meno premijoms.
Švietimo, mokslo ir sporto sričiai ketinama papildomai skirti 4,2 mln. eurų, kurie bus skirti šildymo kainų amortizavimui – kompensacijoms regioninėms mokykloms, sportui ir sporto infrastruktūrai.
Sveikatos apsaugos infrastruktūrai stiprinti skiriama dar 1,5 mln. eurų.
Institucijų pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms vykdyti papildomai skiriamas 2 mln. eurų.
Pajamų pokyčiai 2022 m. biudžeto projekte
Patobulintame įstatymo projekte 2022 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 14 380,9 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja 521,2 mln. eurų. Iš jų didžiausią dalį – 504,2 mln. eurų – sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, atsižvelgiant į ES Tarybos patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės mokėjimų grafiką. Šios lėšos yra susietos su „Naujos kartos Lietuva“ plano įsipareigojimų įgyvendinimu ir turės būti investuotos per ateinančius laikotarpius.
Dėl visai neseniai priimtų Žemės įstatymo pakeitimų, kuriais nustatytas atlygis už teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje, valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildys dar 12,4 mln. eurų.
Dėl Loterijų įstatymo ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimų, keičiančių loterijų organizatorių mokesčio mokėjimo tvarką, 2022 m. biudžeto pajamos didėja dar 3 mln. eurų.
Įvertinus numatomą 2021 metų atitinkamų pajamų surinkimą, pajamos iš nekilnojamo turto mokesčio į valstybės biudžetą didinamos 4,7 mln. eurų.
Atitinkamai po pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos su ES lėšomis išaugo 146,1 mln. eurų ir iš viso sudarys 16 627,5mln. eurų.
Galiausiai įvertinus patobulintą biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
∙ Opozicija kritikuoja Vyriausybės sprendimą dar labiau didinti biudžeto deficitą: galime turėti katastrofinę situaciją
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/opozicija_kritikuoja_vyriausybes_sprendima_dar_labiau_didinti_biudzeto_deficita_galime_tureti_katastrofine_situacija/
∙ Buratino pinigams apetitas auga
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/buratino_pinigams_apetitas_auga/
Biudžeto deficitas – labai rimta bėda. Tad opozicija šį kartą teisi.
Ir taip elgiasi centro dešiniųjų Seimo dauguma! Paprastai kairieji, siekdami įtikti nemąstančiam rinkėjui, formuoja deficitinius biudžetus ir taip geliausiai praskolina valstybę. Tad apgailėtina, kad įitaip elgiasi “dešinieji”.
Biudžetas turi būti subalansuotas arba dar geriau – perteklinis (kaupiant lėšas ateičiai). Taip pat siektina ir mažinti moksečius. Štai kaip turėtų elgtis dešinieji, o YPAČ – LIBERALAI!!!
Tai išties kelia abejonių, ar mūsų liberalai (net dvi partijos!) iš tiesų yra liberalūs, ar tik tokiais apsimeta…
Juk galima gerokai sumažinti biudžeto išlaidas iš esmės visose srityse, išskyrus Sveikatos apsaugą. Pavyzdžiui, švietimas, mokslas. Kiek biudžeto lėššų iššvaistoma pustuštėms provincijos mokykloms. O kiek bet ką (tačiau tik ne tai, ko reikia valstybei) studijujantiems, dažnai nemotyvuotiems studentams? Puikia situaciją žinau. O kiek prikurpiama menkaverčių mokslo projektų, taip “įsisavinant” lėšas? Tai čia švietimo ir mokslo srityje.
Dar paimkime kariuomenę. Kam reikia didinti finasavimą jai virš 2 proc? Juk NATO įsipareigojome 2 proc – ir to gana. Netgi per daug. Dauguma kitų NATO šalių nei 2 proc. karinėms išlaidoms neskiria. Tad gal geriau sekti jų pavyzdžiu, o ne “perlenkti lazdą”?
Kiek iššvaistoma įvairiem ekologiniams perlenkimas. Gal jau gana pataikauti Europos ekologiniams “klimato kaitos” radikalams?
Socialinė sritis. Kiek įvairių išmokų gauna tie, kuriems jų iš tiesų nereikia. Sveiki, įmitę “bedarbiai” ir t.t.
Ir taip galima vardinti ir vardinti. Štai – atsisakykite tų perlenkimų ir biudžetas bus subalansuotas. O dar geriau – mažinkite mokesčius. Taip Lietuva taps patruklesnė investicijoms ir iš to ilgainiui išloš visi.
Būtent! (išsk. mokyklas – tai kitaip reiktų tvarkyti).
Gal parašytumėte jiems kaip liberalas liberalui, ką manote apie jų „azartinius lošimus”?
Na, dėl mokyklų – tai viskas labai priklauso nuo lygmens. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pradines mokyklas tikrai reiktų išlaikyti. Tačiau čia kalba eina apie pagrindinio ugdymo ar net pustuštes gimnazijas – o tokių dar yra kaimo vietovėse. Tai neefektyvu, švaistomas biudžetas ir t.t.
Dėl lošimo – tai šioje srityje aš visisškas diletantas. Nesu azartiškas. Niekada neteko lankytis kokiame kazino ar lošti prie kokių lošimų automatų. Tokie dalykai manęs visiškai netraukia. Kai jaunystėje profesionaliai sportavau (lengvoji atletika, tiesa, stipriau pasižymėti šioje srityje nepavyko), tačiau stebėti sporto rungtynes ir t.t. niekuomet nemėgau ir nemėgstu. Jei dabar paprašytumėt mane įvardinti bent penkis dabartinius krepšininkus – tikriausiai nepavyktu. Nesu šios “lietuviškos religijos” fanas. Tiesa, lengvosios atletikos rungtynes kartais stebiu (išgyvenu savotišką netgi kažkiek malonų nostalgišką jaudulį), tačiau ir tai retai.
Tačiau, kaip ir dera liberalui, esu už tai, kad lošimų pramoga būtų legali bei apmokestinta. Taip pat, ne kartą rašiau, reiktų Latvijos pavyzdžiu legalizuoti ir sekso paslaugas (taip pat apmokestinant ir t.t.). Asmeniškai man tai neaktualu, tačiau apmaudų, kai dėl kažkokio keisto “konservatyvaus užsispyrimo” kovojama su vėjo malūnais, o pajamos, kurios galėtų patekti į valstybės biudžetą, atitenka prostituciją dažniausiai kontroliuojančioms nusikalstamoms struktūroms.
Liberalams nerašysiu, nes jie vis tiek manęs nepažįsta. Nei vieni, nei kiti. Tai tas pats, kaip kad Jūs parašytumėt. Nesu aktyvus politikos dalyvis ir aktyvaiu dalyvauti politikoje neketinu.
O ką reiškia žodis “liberalas” lietuviškai ? Jei .Tamsta, nenorite galima ir neatsakyti. Esu labai “cekavas”. O jei reiks vertimo – pasakysiu lietuviškai.
Manau, “laisvūnas”, “laisvietis”. Gal tinka ir “laisvamanis”
Jei liberalas parašo apie nepalaikymą, išvardijate, kas blogai, kas rizikinga ar net nusikalstama, tai dar nėra dalyvavimas politikoje. Jų gretos Seime tokios glaudžios, kad tikrai nepavyktų įsiterpti, net jei norėtumėte.
Juolab jiems nepritarusiems šis pavojus negresia.
Na taip, Žemyna, plačiausia prasme tai taip pat dalyvavimas politikoje.
Aš tuo džiaugiuosi.
Kartą vienas mano geras kolega pasakė “ko tu taip “ardaisi” – vis tiek mes esame “maži” ir niekas nuo mūsų niekas nepriklauso”. Aš jam atsakiau, kad tai netiesa. Kad aš taip tikrai nemanau (beje, Žemyna, Jūs manote panašiai). Visuomet pasitikėjau savimi ir visuomet maniau, kad galiu daryti įtaką ir aš. Na, o vėliau gyvenimas patvirtino, kad visgi kai kas, susiklosčius palankiai situacijai, priklauso (ir gan stipriai) ir nuo manęs. Ir ne tik politikoje, bet ir joje. Nedetalizuosiu – nenoriu viešinti, tačiau man pavyko “pamušti kiautą” ir būti išgirstam. Ir ne tik išgirstam. Ilgą laiką buvęs nepastebimu, vėliau turėjau galimybiu konstruktyviai prisidėti prie Lietuvos raidos, palikti tam tikrą savo “pėdsaką” Lietuvos istorijoje
Šaunu! Kai kiekvienas suneš po lašą, tai ir vandenyną netrukus supils.
Tikrai taip. Geriausiai tai atspindi rinkimai. Mūsų daug, visi po lašą. Ir kuriems daugiau “prilašina” – tie ir išrekami.