Gruodžio 1 d. trys visuomeninės organizacijos ir virš trisdešimties mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų viešu laišku išreiškė paramą Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitanui Nausėdai. Naujosios Helsinkio grupės parengtame laiške sveikinama Prezidento laikysena, ginant konstitucinę šeimos sampratą, viešai išsakoma viltis, jog bus tvirti sprendimai ir kitais svarbiais visuomenei klausimais, pirmiausiai – dėl Tautos teisės pagal Konstituciją valdyti save ir savo valstybę referendumais ir dėl diskriminacinio, represyvaus „galimybių paso“.
Laiškas išsiųstas Prezidentūrai ir žiniasklaidos priemonėms.
Laiško turinys:
Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų atviras laiškas palaikant Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą
2021-12-01
Vilnius
Mes, žemiau pasirašę Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės atstovai, remiame Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą sunkioje Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šeimos, Tautos ir valstybės gynyboje. Dėkojame Jo Ekscelencijai už principingą laikyseną sudėtingų dabarties geopolitinių ir pandeminių iššūkių akivaizdoje. Džiaugiamės nuosekliu Prezidento siekiu po ilgo vienašalės propagandos laikotarpio į Lietuvos politiką bei viešąją erdvę grąžinti atviros, įvairiapusės, geranoriškos ir garbingos diskusijos kultūrą.
Neramina valdančiajai parlamentinei koalicijai atstovaujantys politikai ir juos palaikantys „įtakdariai“, vykdantys daugumos piliečių išrinkto Lietuvos Prezidento puolimo kampaniją. Atvira neapykanta, patyčios ir žeminimai, sklindantys iš įtakingų interesų grupių atstovų, atspindi didėjantį visuomenės susiskaldymą pamatiniais vertybiniais ir pasaulėžiūros klausimais.
Dalis mūsų visuomenės remia pseudoliberalias vertybes, pritaria valdančiųjų diegiamoms socialinės inžinerijos priemonėms. Tačiau kita, statistiškai daug didesnė, dalis, daugiausia palaikianti tautines, krikščioniškas, konservatyvias vertybes bei normas, nuosekliai stumiama į viešojo gyvenimo pakraštį, šios idėjos bei jų reiškėjai išjuokiami, ignoruojami arba nutildomi. Visuomenės daugumos nuostatos bei lūkesčiai politiniame lauke atstovaujami vis menkiau arba tiesiog ignoruojami.
Su dideliu rūpesčiu stebime, kaip, esant silpnai ir išskaidytai Lietuvos Respublikos Seimo opozicijai ir nugalintai pilietinei visuomenei, svarbiausios politinės, finansinės, akademinės, žiniasklaidos ir teisėsaugos galios telkiamos siaurų įtakos grupių rankose. Tai jau gresia valstybės stabilumui, demokratijai, piliečių teisėms bei laisvėms.
Tokioje padėtyje valstybės Prezidentas kaip institucija ir kaip savo vertybines pozicijas aiškiai išreiškęs bei ginantis asmuo lieka vienintele atsvara piliečių nekontroliuojamos ir jiems nebeatskaitingos valdžios konsolidacijai. Todėl imamasi visų, net elementariausias padorumo ribas peržengiančių priemonių jį diskredituoti, apriboti jo konstitucines galias ir išstumti jį iš politinio veikimo lauko. Šios pastangos yra kėsinimasis į Lietuvos valstybės politinę sąrangą ir suverenumą.
Nepagrįstas ir nepelnytas valstybės vadovo, pjudymas bei įžeidinėjimas neapsiriboja tik šalies vidumi, o pasireiškia ir jo autoriteto menkinimu tarptautinėje arenoje. Tai tampa signalu nedraugiškoms užsienio valstybėms veikti Lietuvos nenaudai.
Demokratinėje valstybėje gali ir net privalo būti išsakoma politinio lyderio žodžių ir veiksmų kritika, tačiau nenusiritant iki patyčių ir padugnių leksikos. Deja, tokios brandžios politinės kultūros Lietuvoje stokojama. Todėl griežtai smerkiame valdančiosios koalicijos ir ją aptarnaujančių įtakos grupių išpuolius prieš piliečių daugumos išrinktą valstybės vadovą.
Reikšdami paramą Jo Ekscelencijai, tuo pačiu linkime jam drąsos ir tvirtybės ginant pagrindines žmogaus, šeimos, Tautos ir piliečių teises. Principinga jo laikysena, ginant Tautos daugumos palaikomas prigimtinės šeimos vertybes nuo pseudoliberalių ar net neomarksistinių, ideologinių, antimokslinių ir amoralių šeimos imitacijų, o taip pat – šių ideologinių grupių diktato, teikia vilčių, jog bus pareikšta aiški pozicija ir kitais svarbiais žmogaus bei Tautos teisių klausimais.
Tokie einamieji klausimai šiandien – Tautos teisė pagal Konstituciją tiesiogiai valdyti savo valstybę, svarbiausius jos klausimus sprendžiant referendumais, taip pat – de facto prievartinis skiepijimas, kuriame naudojamos medžiagos tebėra eksperimentinio lygio ir kelia pagrįstų abejonių dėl žalingų šalutinių poveikių, bei „galimybių pasas“, diskriminuojantis didelę dalį visuomenės.
Referendumų kartelė Lietuvoje pagal privalomą piliečių parašų skaičių šiandien – viena aukščiausių Europoje, lyginant ne tik su senos demokratijos šalimis – Olandija ir Šveicarija, bet ir su Italija, Ukraina bei Sakartvelu, o galimybių pasas pažeidžia konstitucinį lygių galimybių principą ir skaldo visuomenę.
Šiuo klausimu prašome Jo Ekscelencijos skubiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucijos 106 str.), o dėl referendumų – inicijuoti Konstitucijos pataisą, kad referendumo iniciatyvai reikalingas piliečių parašų skaičius būtų sumažintas pagal dabartinę demografinę padėtį ir geriausius Europos pavyzdžius.
Pasirašo:
Naujoji Helsinkio grupė
Lietuvos šeimų sąjūdis
Kauno forumas
Gražina Murelytė-Ajauskienė, tapytoja
Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė
Dr. Tomas Baranauskas, istorikas
Prof. habil. dr. Alvydas Butkus, kalbininkas
Prof. dr. Rasa Čepaitienė, istorikė
Audronius Dambrauskas, inžinierius
Dr. Erika Drungytė, humanitarė
Julius Erminas, partijos „Krikščionys už Vokietiją“ Badeno-Viurtembergo žemės tarybos narys
Indrė Jakutienė, tapytoja
Gražina Jurevičienė, vertėja
Alfredas Jurkevičius, darbininkas
Romas Kaunietis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius
Marius Kundrotas, politologas
Jurga Lago, menininkė
Stasys Laniauskas, suskystintų dujų operatorius
Prof. dr. Jūratė Laučiūtė, kalbininkė
Regina Lubienė, mokytoja ekspertė
Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, sociologas
Andrius Mulevičius, šachmatų mokytojas
Gytis Paškevičius, dainininkas
Algimantas Rusteika, publicistas
Algimantas Stalilionis, visuomenininkas
Vytautas Stasiulionis, mokytojas
Aušra Stančikienė, edukologė
Jonas Vaiškūnas, muziejininkas
Daiva Vaišnorienė, mokytoja
Ieva Vanagaitė, personalo vadybininkė
Dr. Nida Vasiliauskaitė, filosofė
Prof. dr. Violeta Vasiliauskienė, teisininkė
Prof. habil. dr. Vladas Vilimas, inžinierius
Ramunė Zavistauskaitė, spaudos projektų vadovė
Seimo partijoms, vyriausybei vietoj maldos reikėtų kasdien pasikartoti tą pasaką, kur senelis, paėmęs šluotą, rodė anūkams, jog jei neveiks visi drauge, juos po vieną bus paprasta perlaužti, ir neliks šluotos. Jiems tai nerūpi, kai vietoj savo darbo užsiima pagiežos prezidentui ir kitaip mąstantiems liejimu?
O kur valstiečiai su žaliais, o kur darbo ir kitos partijos. Tyli . Galvoja. Svajoja apie prezidento postą.
Valstiečiai su žaliais dabar ant Skvernelio širsta, kad šis baigia jų partijos narius ir provincijos elektoratą persiviliot 🙂
Nesuprantu tų Nausėdą remiančių žmonių. Už ką jį remti? Nausėdą, jo vykdomą politiką, galima lyginti nebent su Paksu. Abu jie laikytini blogiausiais atkurtos Lietuvos prezidentais.
Paradoksas yra tai, kad esu įsitikinęs, jog dauguma tų asmenų net nebalsavo už Nausėdą rinkimuose (dauguma griečiausia rėmė Juozaičio kandidatūrą). Priešingai nei aš, kuris tuomet jo kandidatūrą aktyviai rėmiau (oi kiek apie tai rašiau ir “Alke”), pats už jį balsavau, nes naiviai tikėjau, kad buvęs bankų ekspertas, kurio įvaizdis mano akyse tuomet buvo labai geras, taps puikiu prezidentu. Deja, tai buvo apmaudi mano klaida – “banko ekspertas” tapo nei tai konservatoriumi, nei tai socialistu (“gerovės valstybės” utopija ir t.t.), bet tikrai ne tokiu, kokiu jį tuomet norėjome matyti. Kiek dalyvauju politikoje, balsuodamas už Nausėdą pirmą kart taip “susimoviau”.
Pasirašiusių sąrašas nenustebino. Vieni jų seniai žinomi dabartinės centro-dešiniųjų valdžios oponentai, kitų pasirašiusių pavardės man negirdėtos. Tad nieko naujo – jie visi tie patys žmones, kurie visur ir visuomet oponuoja dabartinei valdančiąjai daugumai.
Jeigu tą visuomenės dalį remiančią “pseudoliberalias vertybes” pavadinus “saujele”, kaip sovietmečiu tokiais atvejais vadinta, tai turėtume tikrą sovietinių laikų liaudies “dėkojimo ir palaikymo” komunistų partijai tipo rašinį. To tipiškumo yra ir daugiau. Antai, sovietai teigė, kad pas juos visa valdžia priklauso liaudžiai. Prezidento “paramininkai” taipogi reiškia visuotino tiesioginio Tautos valstybės valdymo idėją, atseit, kaip esančio įtvirtinto Konstitucijoje.
Smetonos valdžią taip pat daug kas rėmė, net ir “inteligentijos” atstovai.
Dažnai teigiama (vadovėliuose, straipsniuose ir t.t.), kad kaimietiška ir vertybiškai atsilikusi Lietuvos visuomenė tuomet nesugebėjo suvokti ir įvertinti demokratinės santvarkos privalumų. Tad 1926 m. perversmą ir užsitęsusią diktatoriaus Smetonos valdžią sveikino. Vėliau nemenkai daliai tokios visuomenės nesunku buvo priimti ne tik nacistinės Vokietijos ideologų, bet ir sovietinių ideologų diegtas “tiesas” ir “vertybes”. Juk ir Smetonos diktatūra, ir nacių bei sovietų valdymas turėjo itin daug bendrų bruožų. Tik “spalva”, simbolika skyrėsi, o “vertybės” buvo labai panašios.
Vadizmas – tai atsilikusios agrarinės visuomenės bruožas. Tikrose demokratijose reali valdžia yra ne vieno asmens, o demokratiniu keliu išrinktos kolektyvinės institucijos – Parlamento ir jo kontroliuojamos Vyriausybės rankose.
O prezidento institucija (jei iš viso ji kažkam reikalinga) yra tik simbolinė.
Smetonos valdyme nematau jokių bruožų, išskyrus tai, kad sėdėti valdžioje tam, kad nebūtų šaulių organizuotas Vilniaus vadavimas.
Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija
– propatria.lt/2021/12/povilas-zumbakis-mama-bears-revoliucija.html
,,Ne taip paprasta suprasti, kas čia nutiko. Kairieji Amerikoje kantriai ir sistemingai perėmė vadinamąsias boards of education, švietimo tarybas. … … Mokytojų profsąjunga ir globalūs finansuotojai pasistengė, kad visoje Amerikoje į šias tarybas būtų išrinkti kairieji. ”
O mes stebimės, kad ,,jeilius” baigusi lituanistė neregėtą ,,pažangą” į Lietuvą atvežė.
Referendumo iniciatyvinė grupė: teismas nusprendė būti aukščiau už Konstituciją
– komentaras.lt/referendumo-iniciatyvine-grupe-teismas-nusprende-buti-auksciau-uz-konstitucija/?lang=
(referendumas dėl išankstinių prezidento rinkimų)
Už ką balsuotumėt per Prezidento rinkimus, pasibaigus G. Nausėdos kadencijai?
I. Vėgėlę … … (50% )
G. Nausėdą … (21%)
Kitą … … … … (19%)
I. Šimonytę … … (3%)
V. Blinkevičiūtę … (3%)
G. Landsbergį … (2%)
V. Čmilytę … … … (1%)
Gal suklydo kas? Ar apačioje neturėtų būti 0,3, 0,3, 0,2, 0,0001 nuošimčių?
Žinoma, skaičiai taktiškai suapvalinti