Ar įvyks Nacionalinis miškų susitarimas: visuomenė reikalauja pokyčių

Lapkričio 29 d., Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiekė lūžio tašką iš jo traukiantis trečdaliui dalyvių. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai nesugebėjus užtikrinti lygiavečio visų dalyvių įtraukimo į bendrakūros vyksmą, gamtininkai, bendruomenės, nevyriausybininkai ir kiti nemedieninio sektoriaus atstovai stabdo dalyvavimą tolesniuose susitarimo etapuose.

Apie tai jie pranešė lapkričio 29 d. spaudos konferencijoje „Kodėl žlunga nacionalinis miškų susitarimas ir iš jo traukiasi trečdalis dalyvių?“

Praėjusią savaitę buvo viešai paskelbta Nacionalinė vizija dėl miškų. Deja, ši vizija neatspindi svarbiausių iškeltų idėjų ir pasiūlymų, kurie būtini, norint, kad Lietuvos miškų politika keistųsi ir iš tiesų žengtų žingsnį į priekį.

„Šis procesas turi būti iš esmės peržiūrėtas, kitaip pasiektas susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius medienos interesus, o Žaliojo kurso ir aplinkosaugos ambicijos liks tik tuščiais pažadais. Stabdome dalyvavimą susitarime, nes miškams reikia pokyčių, o dabartiniame susitarimo procese vyrauja į medieną orientuota miško ekonomika. Paskelbta vizija yra vienpusiška, todėl jai pritarti negalime“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Iš Nacionalinio miškų susitarimo traukiasi Bendruomenių, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Turizmo ir rekreacijos miškuose, Alternatyvi klimato kaitos grupės ir Nemedieninės miško ekonomikos aktyviausiai viziją formavę nariai.

Spaudos konferencijos įrašas:

Miškų sektoriaus atvirumas ir įtrauktis į sprendimų priėmimą

„Turime konstatuoti, kad susitarimas žlunga ir jis negali būti laikomas nacionaliniu. Pateikėme ministerijai siūlymus, kaip padaryti viziją įtraukia ir atspindinčią nemedieninius interesus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Svarbu, kad vizijoje būtų užtikrintas bendruomenių įtraukimas, skaidrumas miškų valdyme ir galimybė bendruomenėms dalyvauti sprendimų priėmime“, – teigia Vokės bendruomenės atstovė Dr. Jurgita Rotomskienė.

„Neužtenka pasakyti, kad miškai turi apimti 40 proc. Lietuvos teritorijos. Svarbu atsižvelgti į jų išdėstymą ir kokybę. Miškininkystė nėra vien miškininkų reikalas. Pirmiausiai miškas yra gyvenimo kokybės ir ekologinio stabilumo garantas, todėl į miškų planavimą turi būti įtrauktos visos susijusios grupės – ne tik miškininkai, bet ir kitų mokslinių krypčių atstovai, ekologai, kurortologai, geografai, sveikatos specialistai, etnologai ir kiti visuomenės atstovai“, – komentuoja Lietuvos geografų draugijos atstovas ir VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Dr. Ričardas Skorupskas.

“Aplinkos ministras paminė savo žodį, jog kol vyks Nacionalinis miškų susitarimas, miškų politikoje nebus priimami jokie svarbūs sprendimai. Reikia paminėti, jog proceso metu, buvo priimti esminiai nutarimai, tokie kaip: padidinta pušynų kirtimo norma, pakeistos kirtimų taisyklės, kuriomis leidžiami plyni kirtimai šalia automagistralių ir nutarimas pertvarkyti Valstybinę miškų urėdiją į akcinę bendrovę.” – pabrėžė asociacijos „Gyvo Žalio“ atstovė Monika Peldavičiūtė.

Tvari ir etiška miškininkystė visuose miškuose

Visuomenininkai nesutinka su dabar siūlomu pramonės ir ministerijos kompromisu, jog jei saugomos teritorijos bus griežčiau saugomos, tai likusiuose miškuose turėtų būti intensyvinamas miškų naudojimas.

„Lietuva per maža, visur gyvena žmonės, jog Lietuvoje dabar esančiuose 70 proc. ūkinių miškų būtų intensyvinama miškininkystė. Šioje ekologinės krizės akivaizdoje net ir ūkiniuose miškuose turi būti taikoma tausojanti ir etiška miškininkystė, o pačių ūkinių miškų iš principo mažėti “, – dėstė M. Peldavičiūtė ir kvietė bendruomenes ir piliečius išreikšti savo poziciją.

“Miško kirtimai negali būti priemonė spręsti klimato kaitos iššūkius, klimato krizę spręsti reikia mažinant medienos išgavimą ir didinant brandžių miškų plotus, ten kaupiant anglį ir taip stiprinant visos ekosistemos atsparumą”, – antrino Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas.

Ateities ekonomika – nemedieninių paslaugų ir produktų ekonomika

Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas pabrėžė, jog „Dabartinis ūkininkavimas turi keistis, pereinant prie žalių darbo vietų ir persikvalifikuojant į nemedieninių gaminių ir paslaugų ekonomiką. Valstybinis ir privatus miškų sektorius Lietuvoje šiuo metu pagrindinį pelną gaunantis iš žalingos aplinkai medienos išgavimo, visiškai neskatina ir nevysto nemedieninės ekonomikos, kuri užtikrintų šiuo metu didėjančių ekologinių, sveikatos, biologinės įvairovės krizių valdymą.

Įgyvendinusi reikiamus pokyčius Lietuva galėtų tapti natūralių, klimato kaitai atsparių, sveikatinančių miškų žalioji sala. Šalis, kurianti biotechnologines, fitoterapines, mikologines, apiterapines inovacijas, turinti stiprius miško mokslo centrus, vystančius darnaus ūkininkavimo miškuose praktikas, mokančius apie ekologinę miškininkystę, miško įvairiapusę vertę ir taip teikianti didžiausią pridėtinę vertę žmonių ir gamtos sveikatai ir gerovei.”

Lapkričio 29 d. taip pat buvo išsiųstas oficialus kreipimasis į Seimo narius, kuriame pabrėžiama – jei nacionalinis miškų susitarimas toliau vyks be gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, NVO ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių pritarimo, toks susitarimas bus fiktyvus ir bevertis.

Skelbiame visą kreipimąsi:

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
Gerbiama Ministre Pirmininke,
Gerbiama Seimo Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,
Gerbiamas Aplinkos ministre,

STABDOME DALYVAVIMĄ, NES LIETUVA NORI POKYČIŲ MIŠKUOSE

Viešas kreipimasis dėl Nacionalinio susitarimo dėl miškų

2021-11-29

Kreipiamės į Jus informuodami, kad vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso elementų – Nacionalinis susitarimas dėl miškų – žlunga. Šiandieniniai susitarimo dokumentai yra nelegitimūs. Be esminio šio proceso eigos perkrovimo, susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius interesus, reikalingų pokyčių nebus. Ir toliau vyraus į medieną orientuota miško ekonomika, gamta ir miškų ekosistemos degraduos, o visuomenės nemedieniniai poreikiai bus nuosekliai išstumiami. Bet to, bus teigiama, kad tai – visų pusių bendru sutarimu pasirinktas kelias.

Nacionalinis miškų susitarimas turėjo būti pirmoji partneryste ir konstruktyviu dialogu grįsta Lietuvos ateities miškų vizija. Dabar jau drąsiai galima sakyti, kad šiame susitarime dialogo nėra. Inovatyvios bendrakūros idėjos iškreiptos ir virto aplinkosauginį ir visuomeninį interesą atstovaujančių dalyvių užtildymo įrankiu. Praėjusį antradienį (lapkričio 23 d.) Aplinkos ministerijos paskelbta Nacionalinė vizija dėl miškų nėra suformuluota visuotiniu sutarimu. Priešingai, ji paskelbta nepaisant to, kad susitarimo dėl jos nėra, ir yra likusios esminės įtampos.

Tikėdami pokyčių svarba, mes – žemiau pasirašiusių sektorinių grupių dalyviai – esame priversti stabdyti savo dalyvavimą miškų susitarime. Traukiamės todėl, kad Aplinkos ministerija neužtikrino lygiaverčio suinteresuotų šalių dalyvavimo ir leido šiame procese dominuoti medienos sektoriaus atstovams, kurie siekia išvengti būtinų sisteminių pokyčių miškų ūkyje ir ateinantiems dešimtmečiams įtvirtinti dabartinę situaciją.

Mes siekiame, kad būtų sprendžiamos vis gilėjančios klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizės. Mums miškas visų pirma yra turtinga ekosistema, pilna gyvybės. Norime atnaujintos, atviros ir įtraukios miškininkystės, kad visi – ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai – poreikiai būtų išgirsti ir suderinti pasitelkus integruotą teritorinį planavimą. Raginame, kad saugomos teritorijos būtų tikrai saugomos, būtų iš tiesų įgalintos bendruomenės, daugėtų sengirių, o Lietuva garsėtų kaip miško patirčių šalis. Plėtojamą nemedieninę ekonomiką matome, kaip naujas darbo vietas ir pagalbą atgaivinant regionus.

Šių interesų balsas miškų susitarime yra nuolat slopinamas. Nors apimame beveik trečdalį į procesą įsitraukusių dalyvių, neturime atstovų sprendimus priimančioje koordinacinėje grupėje. Mūsų teikiami pasiūlymai nepriimami nepateikiant argumentų ir nesuteikiant galimybės komentuoti, į mūsų raštiškus paklausimus nėra atsakoma. Neatsižvelgiant į mūsų teiktas esmines pastabas sukurtas Vizijos tekstas melagingai skelbiamas, kaip suformuotas visų dalyvių bendru sutarimu. Taip kuriamas miškų susitarimas ne tik nesprendžia esamų konfliktų, bet kelia ir naujas įtampas.

Svarbu pabrėžti, kad Aplinkos ministerija, inicijuodama Nacionalinį susitarimą dėl miškų, neiškėlė aplinkosauginių tikslų, nenubrėžė ambicijų. Susitarimas tapo ne paieškomis, kaip geriausiai įgyvendinti ateičiai būtinus pokyčius, o ginčais, ar iš viso reikia keisti miškininkystę. Visai Lietuvos visuomenei svarbi diskusija dėl miškų ateities, kurios esminė sąlyga – socialinių, ekologinių ir ekonominių jėgų balansas ir pagarbus dialogas, šiuo metu yra virtęs nelygiavertėmis derybomis, neatspindinčiomis Lietuvos, kaip demokratinės valstybės.

Neramina tai, kad Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos Žaliojo kurso ambicijos gali likti tuščiomis deklaracijomis. Nepakankamas ekologinio ir socialinio dėmens atstovavimas reikš apsisprendimą išlaikyti dabartinę, į medienos pramonę orientuotą ir uždarą, miškų politiką. O įsibėgėjančių ekologinių krizių ir pasikeitusių visuomenės lūkesčių akivaizdoje reikia tikrai ne to.

Žemiau išvardintų Nacionalinio susitarimo dėl miškų sektorinių grupių vardu

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė
Bendruomenių grupė
augomų teritorijų ir kraštovaizdžio grupė
Turizmo ir rekreacijos miškuose grupė
Alternatyvi klimato kaitos grupė
Nemedieninės miško ekonomikos grupės aktyviausiai viziją formavę nariai