Žmonių gabentojų sulaikoma 7 kartus daugiau

Šiemet pasieniečiai dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną pradėjo 59 ikiteisminius tyrimus. Iš viso buvo sulaikyti 86 asmenys, gabenę žmones. Daugiausiai tarp jų yra Ukrainos piliečių – 12. Taip pat neteisėto gabenimo ėmėsi 10 Irako, 9 Gruzijos, 7 Lenkijos, 6 Sirijos, 5 Vokietijos ir kitų šalių piliečiai, praneša VSAT.

Iš viso gabenami buvo 309 trečiųjų šalių piliečiai, tarp kurių daugiausiai buvo Irako – 226 asmenys. Taip pat neteisėtai gabenti 15 Afganistano, po 11 Turkijos ir Sirijos, 8 Rusijos, 7 Irano bei kitų valstybių piliečiai.

Lyginant šią statistiką su praėjusių metų, sulaikytų gabentojų skaičius padidėjo apie 7 kartus, o gabentųjų – daugiau kaip 10 kartų. Augimą lėmė šiemetinė neteisėtos migracijos iš Baltarusijos banga.

Didžioji dauguma neteisėtų migrantų Lietuvą renkasi kaip tranzito valstybę vykti į tikslo šalis, esančias Vakarų Europoje, dažniausiai Vokietiją. Dėl to atsiranda ir paklausa tokiai draudžiamai veikai kaip neteisėtas asmenų gabenimas.

Latvija, kaip ir Lietuva, neteisėtiems migrantams irgi dažniausiai yra tranzito valstybė. Dėl to intensyvėjant neteisėtai migracijai į kaimyninę Latviją, kaip stebi Lietuvos pasieniečiai, suintensyvėja ir neteisėta migracija pačioje Lietuvoje.

VSAT vertinimu, šiemet išskirtini keli su neteisėtu asmenų gabenimu susiję migracijos aspektai. Pirmas buvo susijęs su iš Lietuvos neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietų pasišalinusių užsieniečių bandymais per Lenkiją judėti link tikslo valstybių (didžiąją daugumą iš apgyvendinimo vietų Lietuvoje pasišalinusių užsieniečių sudarė Irako piliečiai).

Birželį ir liepą smarkiai išaugus neteisėtai migracijai į Lietuvą, užsieniečiai skubiai ir laikinai buvo apgyvendinami tam nepritaikytose patalpose savivaldybėse. Vėliau ten būta neteisėto pasišalinimo atvejų.

Kaip ir ankstesniais metais, VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje apgyvendinti prieglobsčio prašytojai neretai piktnaudžiavo turima teise laikinai išeiti iš centro, pažeisdavo reikalavimą tokiais atvejais neišvykti iš Lietuvos ir neteisėtai bandydavo pasiekti tikslo valstybes Vakarų Europoje.

Iki liepos 23 d., kuomet Lietuvoje įsigaliojo naujos prieglobsčio prašytojų laisvą judėjimą apribojusios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, šie paprastai būdavo apgyvendinami netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų. Po minėtų pataisų apribojus jų judėjimo laisvę ši antrinė migracija sumenko.

Svarbi yra aplinkybė, kad nuo spalio laikinų ir tam nepritaikytų užsieniečių apgyvendinimo vietų savivaldybėse neliko. Dauguma užsieniečių apgyvendinti ir saugomi VSAT užsieniečių registracijos centruose Pabradėje, Kybartuose ir Medininkuose. Iš jų pasišalinti kur kas sudėtingiau nei iš savivaldybėms priklausančių patalpų.

Dar vienas su neteisėtu asmenų gabenimu susijęs maršrutas šiemet pasieniečių fiksuotas toks – iš Latvijos per Lietuvą link Lenkijos ir tolyn į Vakarų Europos valstybes (šiuo maršrutu dažniausiai bandė vykti irgi Irako piliečiai, neteisėtai pasišalinę iš Latvijos užsieniečių registracijos centro).

Dar vienas išskirtinas maršrutas yra šis: migrantai neteisėtai kerta sieną į Lietuvą iš Baltarusijos, o tada gabentojai juos bando vežti per Lietuvos teritoriją, kirsti sieną su Lenkija ir toliau vykti į Vakarų Europos valstybes.

Dažniausiai neteisėti migrantai į tikslo valstybes vyko naudodamiesi gabentojų paslaugomis. Lietuvos pasieniečių sulaikyti gabentojai skirstytini į kelias grupes.  Viena jų – užsieniečiai, turintys leidimus gyventi kitose ES šalyse ir esantys gabenamųjų giminaičiais arba tos tautybės asmenų bendruomenės nariai. Kita grupė – pavieniai pavežimo paslaugas teikiantys asmenys, dažniausiai Ukrainos ar Gruzijos piliečiai.

Dar viena grupė – gabentojai, priklausantys organizuotoms nusikalstamoms grupėms, veikiančioms kitose ES šalyse, pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje.

Šiemet VSAT pradėjo stebėti bei fiksuoti ir į migrantų gabenimą bandančius įsitraukti asmenis, kurie anksčiau užsiėmė kita neteisėta veikla, pvz., rūkalų kontrabanda.