Atnaujintų ir lankymui pritaikytų saugomų teritorijų ir vietų Lietuvoje kasmet daugėja. Kiekvienas iš jų ne tik istoriškai vertingas, bet ir įsimintinas savo kraštovaizdžiu, gamta.
Šiais metais lankytojai kviečiami pamatyti Nemuno kilpų regioniniame parke atnaujintus Punios ir Birštono piliakalnius, taip pat Varėnos rajone esantį Liškiavos piliakalnį – čia jau užbaigti atnaujinimo darbai, kurių metu išsaugotas paveldas bei sukurta naujoviška ir patogi lankytojams infrastuktūra.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie AM direktoriaus Alberto Stanislovaičio, pagal projektus „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti I, II“ per pastaruosius metus sutvarkyta ir naujai pritaikyta lankymui daugybė saugomų teritorijų vietų – pažintinių takų, kraštovaizdžio kompleksų, piliakalnių, gamtos paveldo vertybių.
Todėl norintys pažinti savo šalies istoriją ir pamatyti jos gamtos grožį tikrai turės iš ko pasirinkti.
„Lankytojai kuo toliau, tuo labiau siekia pažinti saugomas teritorijas, savo krašto vertybes, suvokdami, kad turime išsaugoti natūralią gamtą.
Todėl be privalomųjų išsaugojimo darbų, lankytojų patogumui taip pat įrengiamos parodos, naujai paženklinami gamtos maršrutai, kuriami aprašomieji stendai ir naudingos nuorodos“, – sako A. Stanislovaitis.
Alytaus rajone – didingas Punios piliakalnis
Punios piliakalnis, priklausantis Nemuno kilpų regioniniam parkui, garsėja savita ir sudėtinga istorija, menančia akmens amžių.
Ištyrę piliakalnį archeologai nustatė, kad ant piliakalnio du kartus buvo pastatyta ir sudeginta pilis, kurią XV a. pakeitė prabangūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija.
Kaip ir tuomet, taip ir dabar, vienas iš didžiausių šios vietovės privalumų išliko nuo piliakalnio viršūnės atsiverianti kvapą gniaužianti Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama.
„Punios piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas – valstybės saugomas kultūros paminklas, todėl buvo svarbu pristabdyti paviršinę eroziją ir pritaikyti piliakalnį lankymui“, – sako Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyriausioji žinovė Ingrida Ignatavičienė.
Atnaujinimų metu eroduojančių šlaitų paviršius buvo sutvirtintas inžinerinėmis priemonėmis, įrengti terasuoti bei pakelti takai. Atlikti kraštovaizdžio formavimo sanitariniai medžių ir krūmų kirtimai, šlaitai apsėti žolių mišiniais.
Tam, kad lankytojams būtų patogu, buvo nutiesti pėsčiųjų takai, jungiantys visus teritorijoje esančias svarbias pažinimo vietas, atnaujinti laiptai, įrengtos apžvalgos ir mokomosios aikštelės, pastatyti aprašomieji stendai, sukurtos erdvės poilsiui.
Turistų patogumui, papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.
Birštono miesto puošmena – Vytauto kalnas
Birštono piliakalnis, dar vadinamas Vytauto kalnu, yra įsikūręs Birštono miesto valstybinėje žemėje ir priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui.
Vytauto kalnas yra vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Kadaise čia stovėjusi didinga pilis buvo laikoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaru, kuriame nuolat lankydavosi Lietuvos ir kitų šalių didikai.
Vietovė išsiskyrė ne tik gera strategine padėtimi, bet ir įspūdingo grožio aplinka. Ne veltui ir šiandien dauguma į Birštoną atvykstančių turistų kopia į 40 metrų aukščio šlaitą tam, kad pasigrožėtų atsiveriančia panorama.
Todėl Vytauto kalno atnaujinimų metu buvo svarbu ne tik sukurti lankytojams patogią infrastruktūrą, bet ir išsaugoti paveldą.
„Visas Birštono piliakalnio ir jam priklausančios senovės gyvenvietės sutvarkymas vyko dviem žingsniais. Per 18 mėnesių buvo sutvirtintos ir užlygintos kalno įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai.
Suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga.
Atnaujinti du tilteliai ir įrengtas vienas papildomas. Išvalyta ir sutvarkyta aplinka“, – vardina I. Ignatavičienė.
Lankytojų patogumui įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos ir mokomosios aikštelės, jungiančios visas teritorijoje esančias svarbias pažintines vietas, pastatyti aprašomieji stendai, sukurtos patogios erdvės poilsiui.
Papėdėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti nauji dviračių stovai. Po atnaujinimų ši vieta buvo visapusiškai pritaikyta ir žmonių su negalia judėjimui.
Neatpažįstamai pasikeitęs Liškiavos piliakalnis Varėnos rajone
Liškiavos piliakalnis, dar kitaip vadinamas Raganos mūru ar Pilies kalnu, yra įsikūręs Varėnos rajono savivaldybėje ir priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui. Spėjama, kad Liškiavą XIII a. pradžioje įkūrė kunigaikštis Erdvilas.
Miestelio teritorijoje esantis piliakalnis, ant kurio XV a. stovėjo nebaigta mūrinė pilis, garsėja į Dzūkijos pušynus ir Nemuno slėnį atsiveriančiais įspūdingais vaizdais.
15 mėnesių trukusių atnaujinimų metu, teritorijoje buvo atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, po kurių išryškėjo piliakalnio kontūrai.
Sutvarkyti pėsčiųjų takai, atlikti terasuotų takų, laiptų atnaujinimo darbai, esamos automobilių stovėjimo aikštelės dangos remontas. Taip pat įrengta ir nauja net 550 m2 apžvalgos aikštelė.
„Atvykę į Liškiavos piliakalnį lankytojai ras 120 m2 išskirtinę mokomąją erdvę: aprašomuosius stendus apie kultūros ir gamtos paveldo vertybes, lauko riedulių nuoskalas su užrašytais pagrindiniais Liškiavos istoriniais faktais ir naudingas nuorodas“, – sako VSTT projektų koordinatorius Kęstutis Krasnickas.
Kas? ir kada? vadinamuosius “piliakalnius” pylė? Tai vyko tirpstant IR SLENKANT LEDYNAMS!!! REIKiA NE KALNUS, BET ANT JŲ GYVENUSIUS MŪSŲ PROTĖVIUS garbinti!