Jaunimo registruotas nedarbas palaipsniui grįžta prie buvusiojo iki pandemijos. Lapkričio 1 d. šalyje darbo ieškojo 8,1 proc. 16-29 metų asmenų. Toks pats rodiklis buvo fiksuotas 2020 m. gegužės 1 d. Didžiausius jaunimo nedarbo pokyčius pastaraisiais metais lėmė kelios priežastys.
„Šiuo metu jaunimas turi bene idealiausias sąlygas įsidarbinti, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Tačiau ryškėja tendencija, kad darbus jie keičia kas kelis mėnesius ar net kelias dienas.
Tai įvardinčiau kaip didžiausią kliūtį, nes formuojamas nepatikimo darbuotojo įvaizdis“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Šių metų lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 35,5 tūkst. darbo ieškančių jaunuolių. Praėjusiais metais tuo pačiu metu – 65,7 tūkst.
Didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo šių metų sausio 1 d., kai siekė 16 proc. (71,4 tūkst.). Iki lapkričio jis sumažėjo beveik perpus (7,9 proc.). Pernai lapkričio 1 d. nedarbo lygis siekė 14,8 proc. nuo visų tokio amžiaus grupės asmenų šalyje.
2019 metų spalį įsigaliojus Konstitucinio teismo išaiškinimui ir Užimtumo įstatymo pakeitimams, studentams sudarytos galimybės gauti bedarbio statusą ir nedarbo socialinio draudimo išmoką
. Po šio sprendimo besiregistruojančiųjų skaičius nuosekliai augo. 2020 m. balandžio 30 d. įteisinta galimybė bedarbio statusu registruotis ir besimokantiems profesinėse mokyklose.
Kadangi jau buvo prasidėjęs karantinas, keitėsi teisės aktai, registruotas jaunimo nedarbas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki liepos 1 d. išaugo 1,9 proc.
Darbo paieškos išmoka pradėta mokėti pirmojo karantino metu, pernai birželio 12 d. Tuo metu išskirtinio studentų nedarbo šuolio nepastebėta, bet spalio 1 d. jis pasiekė 13,5 proc. ir nuolatos augo, kol piką pasiekė šių metų sausį.
Ne paslaptis, kad grįžę į studijas po vasaros atostogų, ne vienas susiviliojo 200 Eur mėnesine išmoka. Praėjusiais metais vien Vilniaus mieste rugsėjį registravosi 3576 jaunų asmenų iki 29 metų (šių metų rugsėjį – 250). Nuo 2021 m. sausio 1 d., pasikeitus teisės aktams, didelė dalis jaunimo neteko teisės gauti darbo paieškos išmoką. Vasario 1 d. jaunų darbo ieškančių asmenų sumažėjo iki 15,6 proc., kovą – iki 14,6 proc.
„Dalis studentų ir dabar tęsia registraciją Užimtumo tarnyboje, neketindami integruotis į darbo rinką. Pavyzdžiui, ištęstinių studijų studentai registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes valstybė jiems nekompensuoja sveikatos draudimo“, – sakė direktoriaus pavaduotojas.
Pandemijos laikotarpiu daugiausiai kreipėsi studentai, todėl didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas didžiuosiuose šalies miestuose. Išsiskyrė Kaunas – šiemet sausio 1 d. jaunimo nedarbas čia siekė 22,3 proc. O štai lapkričio 1 d. jaunimo nedarbas Kauno mieste jau buvo tik 11,3 proc. (3,2 proc. aukštesnis nei visoje Lietuvoje).
Tiesa praėjusiais metais jis siekė 21,2 proc. ir, palyginti su šiais metais, buvo 9,9 proc. aukštesnis.
Didžiausias skirtumas tarp registruoto nedarbo piko metu ir dabar stebimas Ukmergės rajono savivaldybėje, kur jaunuolių nedarbas sausio 1 d. siekė 17,5 proc., o dabar – 6,4 proc. Fiksuojamas net 11,1 proc. skirtumas.
Mažiausias pokytis fiksuotas Pakruojo rajone, kur sausio pirmą dieną nedarbas jaunimo grupėje siekė 5,2 proc., o šiuo metu – 4,4 proc. Mažiausias jaunimo nedarbas – Varėnos rajono savivaldybėje. Šiuo metu jis siekia tik 3,3 proc. Iš didžiųjų miestų išsiskiria Šiauliai, nes nedarbo lygis tarp visų jaunuolių – 4,8 proc.
Užimtumo tarnybos įdarbinimo specialistai pastebi, kad didžioji dalis jaunimo gali pasigirti puikiomis užsienio kalbų žiniomis, skaitmeniniais gebėjimais, tačiau kai kuriems trūksta motyvacijos, o galimybės vertinamos neadekvačiai. „Kai kurie jaunuoliai be patirties ir išsilavinimo tikisi pirmoje darbovietėje gauti 1000 Eur atlyginimą „į rankas“, lygiuojasi į turtingesnius bendraamžius ir dažnai renkasi nedarbą vietoj užimtumo“, – G. Darulis.
