Kauno klinikos dalyvauja „Europos horizontas“ projekte

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais netrukus pradės dar vieną tarptautinį „Europos Horizonto“ programos lėšomis apmokamą projektą „Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“.

Šio projekto tikslas – sukurti atviras prieigas ir žiniatinklio platformą, kuri padės apsispręsti dėl specifinių skiepų ir monokloninių antikūnų kūrimo, siekiant įveikti bakterijų atsparumą antibiotikams.

Sukurtą platformą sudarys matematinis modelis ir epidemiologų surinkta duomenų bazė.

„Šis projektas svarbus daugeliu bruožų, – teigia Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas.

„Jis suteiks galimybę vystyti matematinius būdus, kurie taps prieinami mokslininkų bendruomenei, leis sukurti naujovišką strategiją, leidžiančią išmatuoti skiepų ir monokloninių antikūnų veiksmingumą, kovojant su atsparumu antibiotikams.

Taip pat dalyviai tikisi sukurti ir pritaikytą būdą, kuris ateityje leis įvertinti socioekonominį poveikį visuomenės sveikatai“.

Atsparumas antibiotikams – mikroorganizmų gebėjimas sukurti mechanizmus, apsaugančius juos nuo vaistų. Šiuo metu atsparumas antibiotikams yra 1 iš 10 didžiausių grėsmių žmonių sveikatai.

Kauno klinikų Infekcijų kontrolės tarnybos vadovės dr. Astos Dambrauskienės teigimu, ligoniai, kuriems infekciją sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai, ligoninėje praleidžia ilgiau, jie gydomi sunkiau toleruojamais ir šalutinėmis reakcijomis pasižyminčiais vaistais.

„Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kiek skiepo ir monokloniniai antikūnai galėtų turėti įtakos, siekiant užkirsti kelią atsparių antibiotikams bakterijų plitimui.

Todėl šio projekto metu sukūrus platformą, industrijos partneriai galėtų lengviau įvertinti, kurie skiepai yra veiksmingiausi valdant atsparumo antibiotikams problemą“, – pastebi dr. A. Dambrauskienė.

Dr. A. Dambrauskienė priduria, kad dalyvavimas projekte padės užtikrinti, jog kuriama platforma bus papildyta ne tik įvairių pasaulio valstybių, bet ir Lietuvos antimikrobinio atsparumo duomenimis, ligonių pavojaus veiksniais bei infekcinio proceso ypatumais.

„Visos šalys su ligonių atsparumu antibiotikams susiduria skirtingai, jose vyrauja skirtingų atsparumo antibiotikams profilių bakterijos, infekcijų tipai, kurias sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai.

Todėl svarbu turėti surinktus duomenis, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl tolesnio skiepų kūrimo“, – apie projektą pasakoja ji.

Projektas „Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“ oficialiai prasidėjo 2021 m. lapkričio 1 dieną ir truks 5 metus.

Šiame projekte dalyvauja mokslininkai iš 19 pasaulyje žinomų mokslinių centrų, esančių Europos sąjungos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, o tarp jų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – viena didžiausių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Taip pat šiame projekte dalyvauja 16 akademinių institucijų bei industrijos partneriai iš GSK (GlaxoSmithKline), įmonių „Pfizer“ ir „Janssen“.

„Monokloninių antikūnų ir skiepų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“ – tai Europinis projektas, finansuojamas Naujoviškos medicinos sumanymo (IMI2).