Visai neseniai įvyko jau tradicine tapusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Joje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kalbėjo apie tai, kad pagrindiniai mūsų šalies ištekliai yra žmonės ir jų kūrybiškumas.
Naujų atradimų gamintojams linkėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas, o žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką stebino ne tik naujovės maisto pramonėje, bet ir sukurtos naujos technologijos.
Paprastas prietaisas nedidelį verslą turinčiam žmogui
Parodoje geriausi gaminiai buvo pristatyti varžytuvėms. Vienas tokių, gavęs medalį sprendimų verslui kategorijoje, planšetinis spausdintuvas „JetLT“, kurį pristatė UAB „Prašvieta“.
Spausdintuvą sukūrė sumanus žemaitis iš Palangos Saulius Pakalniškis, dabar įsikūręs Nauojosios Rėvos kaime, vaizdingoje piliakalnio papėdėje.
Nežinia kas pažadino kūrybą ir spausdintuvų verslą: gal ramiai kieme čiurlenantis upelis, gal tiesiog už lango pūpsantis piliakalnis, o gal žavinga, energinga ir visada geros nuotaikos žmona Regina.
Bet kuriuo atvejų medalis už puikų spausdintuvą atsidūrė jų rankose.
Ką nors krapštyti mėgau visą gyvenimą
Saulius tikras žemaitis. Jam visada patiko kūryba: „Nuo mažens mėgau krapštytis, tai ir krapščiausi. Baigęs technikumą, tapau TV meistru.
Tiek, kiek žinojau įstodamas, tiek žinių turėjau ir baigęs technikumą. Gaila, bet tenai nieko neišmokau, atvirkščiai, galėjau daug ko pamokyti juos, bet tokia iniciatyva sovietiniais laikais buvo draudžiama, nors gudresnių nemėgo niekur kaip ir dabar nemėgsta.
Iš esmės vaikystėje suformuotas noras ieškoti ko nors naujo ar suprasti kas ir kaip veikia, paskatino imtis šito verslo“.
Nors pradžia buvo beveik banali: spausdintuvą kurti paskatino kiniečiai.
Kaip žemaitis kiniečius pamokė
Ne paslaptis, kad kiniečių prekės pigios ir beveik vienadienės. Taip atsitiko ir Sauliui Pakalniškiui, kuris, nusipirkęs spausdintuvą, su juo tedirbo pusę metų.
Prietaisas nustojo veikti nė nepradėjęs atsipirkti. „Kinietis mėgino aiškinti kaip tą spausdintuvą pataisyti, bet jo patarimai nepadėjo.
Neapsikentęs liepė atsiųsti atgal į Kiniją, nes tuo metu jokio serviso spausdintuvams nebuvo. Siųsti spausdintuvą atgal į Kiniją už 2000 dolerių taisymui buvo tikra nesąmonė.
Teko įjungti savo žemaitišką charakterį ir taisyti pačiam. Ir sutaisiau! Kiniečiui ne tik pasigyriau, kad sutaisiau spausdintuvąį, bet ir su juo pradėjau spausdinti ant odos. Jis nepatikėjo, nes tokio tipo spausdintuvų dažai nesilaikė ant odos. Taip prasidėjo mano kūryba su spausdintuvais“.
Kokia buvo darbo su spausdintuvai pradžia
Saulius prisimena, kad: „Tais laikais mes su žmona Regina gaminome įvairią produkciją: leidom suvenyrus, kompaktus, spausdinom viską. Pas mus vežė iš visos Lietuvos.
Jei kas nors negalėjo ko nors atspausdinti, atveždavo pas mus. Mūsų spauda buvo nestandartinė, ten taip pat buvo daug kūrybos. Vėliau daug kas pasikeitė, pakeitėm patalpas, iš seno darbo beveik nieko neliko. Vieną dieną pasakiau savo žmonai Reginai: „Gaminam spausdintuvus“.
Gerai, kad mano žmona suteikė man visišką laisvę. Prie spausdintuvų sėdėjau nuo ryto iki vakaro, laiką leidau ir dieną, ir naktį.
Tai buvo savotiška eksperimentinė laboratorija: dariau vienokius modelius, kitokius, kažkokiam modeliui netiko metalas, kažkokiam nepatogus rašalo įpylimas, vieni nepasiteisino dėl vienų priežasčių, kiti dėl kitų.
Taip bandydamas ir keisdamas aš esmės sukūriau dabartinį modelį“.
Gaminti spausdintuvą beveik tas pats kas piešti paveikslą
Apie savo kelią į spausdintuvų pasaulį Saulius galėtų pasakoti be perstojo. Kaip savo žinias pritaikė naujam verslui, nežino. Žino tik viena, kad elektronikos mokslai apsiribojo senųjų televizorių taisymo patirtimi. Iš ten liko patys principai: kur yra lemputė, kur yra pliusas, kur yra minusas ir kur kas turi jungtis.
„Kartais aš tiesiog žinau ką ir kaip galima padaryti, tada imu ir darau. Kartais tas „žinojimas“ nuveda į aklavietę, sumanymas nesuveikia, bet tada staiga gimsta naujas sumanymas kaip ir ką reikia perdaryti.
Taip kurdamas nuolat judu į priekį. Čia panašiai yra kaip kuriant paveikslą: dedi tokį potėpį, po to kitą, po to žinai kokią spalvą su kokia sujungti, kur padaryti gylį, kur reikia pašviesinti, kur patamsinti.
Tai ir čia tas pats. Sujungiu ir veikia“ – ramiai sau šypsodamasi pasakoja žemaitis.
Antrą spausdintuvą gavau beveik už ačiū
Suremontavus kiniečių sugedusį spausdintuvą, kiti spausdintuvai patys atrasdavo kelią į Sauliaus ir Reginos namus. Vienam kaimynui Saulius sumeistravo planšetinį spausdintuvą.
Po to į rankas pateko rusiškas spausdintuvas. Žmogus iš Kaliningrado sumanė spausdintuvus pardavinėti Europoje.
Jis nusipirko spausdintuvą, kuris sugedo. Taip rusiškas spausdintuvas atkeliavo pas Saulių: „Paliko kaip tarpinėje stotelėje. Pasižiūrėjau, kad paprastas, galiu ne tik sutaisyti, bet ir pats padaryti taip pat.
Padariau savo spausdintuvo variantą. Jį pardaviau iš kart. Pasiteisino. Netrukus vieni mūsų buvusių klientų paskambino ir pasiūlė beveik naują, tačiau neveikiantį, spausdintuvą.
Visose šalyse buvo ta pati problema: sugedusių spausdintuvų niekas netaisydavo, nes tiesiog nebuvo tokio serviso. Man pasiūlė atiduoti neveikiantį spausdintuvą už 700 Lt, o aš ir sutikau.
Tokia kaina buvo beveik 10 kartų pigesnė, nei tuo metu pardavinėjo kiniečiai. Spausdintuvo remontas man kainavo 18 dolerių. Taip žingsnis po žingsnio aš užsikabinau daryti savo spausdintuvus“.
Puikūs ekonominės klasės spausdintuvai tiesiai iš kaimo
Parodai pristatėme ekonominės klasės spausdintuvą. Tai labai patogį priemonė mažam verslui kurti ir vystyti. Spausdintuvas gali spausdinti ant įvairiausių gaminių: ant medžio, vaško, odos, metalo, muilo, porolono, plastiko, gumos gaminių, verslo dovanų, kanceliarijos prekių, kt. „Spausdintuvą galima toliau tobulinti, pritaikant užsakovo pageidavimui, nors bet koks patobulinimas kels kainą.
Mano konkurentai lieka tie patys: kiniečiai ir rusai, bet Europoje mes esame vieninteliai, gaminantys tokius pigius ir kokybiškus spausdintuvus, plius mūsų spausdintuvai turi ne tik garantiją, bet ir servisą“, – su kūrybiniu užsidegimu pasakoja Saulius.
Mes siūlome savo pirkėjams ne tik gerą kokybę, nes spausdintuvas „JetLT“, yra pigiausias Europoje, bet ir aptarnavimą“.
Nors sukurtas nedideliame, ramiame Vilniaus rajono kaime ir gamina juos ne kokie ten kiniečiai, o kūryba trykštantis žemaitis, spausdintuvas „JetLT“ ne tik atranda savus pirkėjus Lietuvoje, jis po truputį skiriasi kelią ir užsienyje.
Štai taip mūsų vyrai!
Smagu skaityti! Sėkmės ir toliau kuriant naudingus daiktus.
Nuoširdžiai sveikinų bičiulius Saulių ir Reginą!!! Linkiu sėkmės visuose darbuose ir sumanymuos!
Būkite pasveikinti. Lietuviškas spausdintuvas ne koks ten printeris!!!
Auksas pelenuose.