Sutartinių giedotojų grupės „Kadujo“ giedotojos pristato folkloro atlikėjams neįprastą sumanymą: Vydūno muzikinės kūrybos programą.
Sumanymą pagiedoti Vydūno sukurtas dainas bei giesmes, ansamblio vadovės Lauros Lukenskienės mintyse kirbėjo jau daug metų, o šį sumanymą įgyvendinti padėjo ansamblio narės Greta Petkevičienė, Roberta Daugėlaitė, Ramunė Balčiūnienė.
Vydūnas žinomas kaip filosofas, tačiau mažai kam žinomas kaip chorvedys ir chorinės muzikos kūrėjas. Šiuo projektu norima pristatyti Vydūno, kaip muziko talentą, ir jo kūrybą, kuri nenustoja savo žavesio ir aktualumo ir šiandien. Kūriniuose atspindėti rūpesčiai, žmogaus dvasios būsenos ir Tėvynės grožis – šiandien tokie patys, kaip ir prieš daugiau negu 100 metų, XIX–XX a. sandūroje, kai buvo sukurti šie kūriniai.
Pačiam Vydūnui muzika buvo svarbiausia iš visų menų. „Muzika beveik nebeturi santykio su erdvingumu. Vyriausia jos dirva yra laikas, o medžiaga – oro virpesiai ir eterio dvelkimai. Juos sukelti ir jiems suteikti savo nuotaikos plastėjimą, jos plasnojimą ir savo sąmoningumą – tai yra, ką žmogus nori pasiekti šia meno rūšimi savo dvasios galia <…>. Savo veikalu kitų nuotaikoje sužadindamas darningas būsenas, muzikas atstovauja jų darningumo galiai. Ir taip, muzikai veikiant, nors akies mirksnį sušvinta klausytojų viduje skaistesnis sąmoningumas. Todėl muzika dažnai ir vertinama kaip tauriausias menas“ – rašo Vydūnas savo veikale „Sąmonė“, publikuotame 1936 m.
Kai kuria prasme, Vydūno muzikinę kūrybą galima pavadinti pirmuoju Lietuvos postfolkloru. Kurdamas repertuarą chorams, Vydūnas naudojo lietuvių liaudies dainas, jas aranžavo, melodijoms kūrė savo tekstus, jas savitai harmonizavo.
Tai darė tam, kad nebedainuojamos, jau pamirštos dainos taptų suprantamesnės jo aplinkos chorų dalyviams ir klausytojams. Nors kūriniai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keisti, jie sudaryti iš lietuvių liaudies motyvų, persipinančių intonacijų ar frazių.
Vydūno muzikinės kūrybos kviečiama paklausyti 2021 m. lapkričio 20 d. 16 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus muzikos salėje (renginys nemokamas, įėjimas su galimybių pasu).
Šią veiklą remia Lietuvos kultūros taryba.
Postfokoras – pašto folklioras? Tautiška.
Radot kuo džiaugtis… Postfolkas… Postfolkas, neofolkas, improfolkas, new age folkloras, world music…
Va, ko paklausykit:
Kultūros savaitė … … …
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000184717
nuo 01:19:50. Va čia tai gaudysit orą. Išgirsite jauno (31 m) aukštosios mokyklos dėstytojo lietuvių kalbą. Jei taip dėstytojai kalba, iš ko jaunimas turėtų išmokti savo specialybės kalbos? Kad kalbėtų ne kaip klapčiukas, nuolankiai kartojantis užsienyje prisigaudytas sąvokas, kad turėtų savigarbos gimtąją kalbą plėtoti, ir kaip lygus su lygiais su užsieniečiais kalbėti.
Kartoms ,,kabančioms” tarp išnykusios praeities ir nenusistovėjusios dabarties iš tiesų sunku. Prisimenu, kaip užsispyrę VISIukų ir Kauno technikos ir technologijų specialybių dėstytojai užsispyrę ieškojo ir kūrė lietuviškas sąvokas, kad jomis su studentais ir savo straipsnių skaitytojais kalbėtų.
Ar pavyks kada nors ŠMSM išmokyti valstybinės kalbos tuos, kas vaikus ir jaunimą moko?
Jei aukštoji, jei dėstytojas, jei profesorius, jei… Bet tai tik pavadinimai, vardai, tai nieko nesako. Nieko! Mus supa vardų, pavadinimų, pareigybių, apdovanojimų bangos. Išsaugokime savąjį kritinį mąstymą, nepasiduokime užsupami, kad nereikėtų, labai atsiprašau, kartas nuo karto nevaldomai apsivemti nuo cinizmo, melo ir tuštybės aplinkui…
O mūsų jaunosios lietuvaitės (chorų varžytuvėse pirma vieta Pasaulyje iš 300 dalyv.) , kaip uždainavo lietuvišką sutartinę, tai salė plojo su ašaromis akyse. Va tep !!
Sutartinės – aukščiausio dvasinio bendravimo lygio apraiška. Tai visai nedera su valdžios siekiu visus supriešinti. Sutartinės turi būti uždraustos. Kitaip nepasieksim brandaus Global Kapital laimės žiburio. Global kapitalizme visi privalo nepakęsti vienas kito ir aklai tikėti valdžia. Laikykimės atstumo, bijokim vienas kito, vakcinuokimės ir vis vien laikykimės atskirties. Net ir vakcinuotas vakcinuotui gali būti mirtinas priešas. Sekim valdžios nurodymus ir tikėkim ja. Netikinčius – užmėtykime akmenimis.
Vydunas savo eseistikoje ir mastyme -tikras lietuvis ,bet siandieniai lietuviai,-tai paties blogiausio tono atspindys,nes sie mire kad buti gyvais ir islikti pasaulineje mesmaleje-sie nekrofilai, ko pozymiu-perdem apstu