Spalio pabaigoje, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, prasidėjo vienas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo remiamų kultūros projektų – „Keliaujantis Aristavėlės dvaras“.
Čia vyko projekto pristatymas, kurį papildė tris dienas trukę dekoratyvinės tapybos mokymai.
Renginio dalyviai turėjo progą susipažinti su dvaro istorija, kurią teatralizuotai pristatė Lietuvos liaudies muziejaus teatro trupė, taip pat išklausyti projekto partnerių institucijos „The University College for Green Development“ atstovo Ryso Evanso (Rhys Evans) paskaitą apie bendruomenių vystymą ir kultūros paveldą bei doc. dr. Dalios Puodžiukienės pranešimą „Medinės dvarų sodybos: papročių ir naujovių sąveika“.
Lietuvos liaudies buities muziejuje esantis tikras Aristavėlės dvaras netrukus taps mobilus – palapinės-kupolo pavidalu jis aplankys dešimt Lietuvos pakraščiuose esančių regionų ir dvi lietuvių bendruomenes Norvegijoje.
Kupole sukonstruoti įrenginiai ir interaktyvios priemonės, pasitelkus lytėjimo, klausos, uoslės, skonio ir regos pojūčius, leis lankytojui pasijusti lyg būtų tikrame dvare.
Projekto tikslas – socialinės ir ekonominės plėtros stiprinimas per bendradarbiavimą kultūros srityje, kultūrinį verslumą ir kultūros paveldo valdymą.
Pasitelkiant tarpsektorinį bendradarbiavimą bus sudarytos sąlygos kultūros atskirtyje esančiai visuomenės daliai, nepriklausomai nuo patirties, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, pažinti dvarų kultūrą, medinio kultūros paveldo spalviškumą ir jo estetiką, suteikiant galimybę semtis žinių iš profesionalų bei žinovų.
Dvaro istoriniai, kultūriniai, meniniai, kulinariniai ir kiti ištekliai pasitarnaus kūrybinių mokymų rengimui bei kito pobūdžio švietimui per kūrybines veiklas, kurios supažindins su dvaro ir jo gyvavimo laikmečio ypatumais, įskaitant senąsias kūrybines technologijas.
Siekiama, kad projektu būtų aprėptas kuo įvairesnis dalyvių spektras. Ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams ir jaunimui. Rengiant užsiėmimus bus telkiamasi į gabius, tačiau mažesnių finansinių galimybių vaikus.
Numatytose veiklose bus įtrauktas jaunimas ir iš globos namų, taip plečiant kultūrinį akiratį, skatinant bendrauti su bendraamžiais iš kitos aplinkos, mažinant socialinę atskirtį bei įtraukiant į vietos kultūros gyvenimą.
Mokymuose taip pat bus siekiama periferijoje esančių kultūros ir meno įstaigų darbuotojus supažindinti su kultūros vadyba, išmaniu valdymu, plėtros galimybėmis.
Plačiajai visuomenei bus prieinama ne tik keliaujančio dvaro palapinės-kupolo paroda, bet ir įvairūs kūrybiai užsiėmimai, kurie bus rengiami atsižvelgiant į konkretaus regiono ypatumus, panaudojant vietos išteklius ir medžiagas.
Vėliau iš projekte dalyvaujančių partnerių sudaryta darbo grupė bus atsakinga už tarpsektorinį bendradarbiavimą ir projektui pasibaigus.
Su jame dalyvavusiomis mokyklomis bei meno įstaigomis bus pasirašomos bendradarbiavimo sutartys penkeriems metams, apibrėžiant bendrų renginių intensyvumą, gaires.
Su vietos bendruomenėmis ketinama pasirašyti susitarimus dėl bendradarbiavimo rengiant miestelių šventes.
Lietuvos liaudies buities muziejaus vykdomas projektas „Keliaujantis Aristavėlės dvaras – KAD“ – tai vienas iš dešimties programos „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ projektų, finansuojamų iš 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programos lėšų pagal Lietuvos Respublikos susitarimo memorandumą su Islandija, Lichtenšteino Kunigaikštyste ir Norvegijos Karalyste.
– Dvarponiai klaikiai išnaudojo ir skurde laikė gyventojus.
– Dvarponiai atidavė LDK carienėms ir carams.
– Dvarponiai verti pagarbaus dėmesio?
– Ne. Dvarponiai – verti paniekos.
Lietuvos dvarai -su labai mažom išimtim- buvo,deja, vieni iš pagrindinių lenkinimo tvirtovių.Dvarų kultūra neturi jokių sąsajų su lietuviška kultūra,ypač lietuvių kalba bei lietuvių papročiais.1918metais Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę tuometiniai dvarų savininkai,jų palikuoniai iš etninių lietuviškų žemių sudarė per trečdalį tuometinės Lenkijos valstybės politikų,kultūros veikėjų,inteligentijos gretas.Deja.Tad,lietuviams žavėtis ir didžiuotis Lietuvos dvarų kultūra yra nepageidautinas reikalas bei moralinis nukrypimas.