Europos investicijų bankas iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo skyrė 8 mln. eurų energijos vartojimo efektyvumui didinti Lietuvos žemės ūkyje.
Šias lėšas, kurios bus nukreiptos investicijoms į Lietuvos neariminę žemdirbystę – vieną Žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje, Lietuva turėtų gauti dar šiemet.
Šalies žemdirbiai bus skatinami rinktis šį žemės dirbimo būdą, kuris mažina ūkininkavimo kaštus, nes naudoja mažiau kuro, cheminių trąšų bei augalų apsaugos produktų ir taip prisideda prie vandens telkinių taršos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų išsiskyrimo į atmosferą mažinimo.
Toks žemės dirbimo būdas taip pat gerina dirvožemio „sveikatą“: saugo nuo erozijos, didina organinės anglies kiekį ir biologinę įvairovę.
Modernizavimo fondo lėšos bus skirtos investicijoms į aplinkai draugiškas nearimines technologijas, kurios leis padidinti energijos vartojimo efektyvumą augalininkystėje ir žymiai sumažinti degalų sąnaudas. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie augalininkystės sektoriaus reformos, sumažinsiančios jo priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Iš viso per 2022-2027 m. laikotarpį iš Modernizavimo fondo neariminei žemdirbystei planuojama skirti 30 mln. Eur. Tai leistų beveik 350 tūkst. hektarų tradiciškai dirbamos žemės paversti neariminės žemdirbystės plotais.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030-ųjų numatytas siekis – 650 tūkst. ha neariminės žemdirbystės plotų mūsų šalyje.
Šiuo metu yra rengiamos priemonės taisyklės, kurios bus derinamos su socialiniais partneriais. Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimus teikti paraiškas turėtų paskelbti 2022 m. I-ąjį ketvirtį.
Finansavimas skirtas dviem Lietuvos priemonėms
Į Modernizavimo fondą lėšos skiriamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos fondo. Jos investuojamos į klimato kaitos mažinimo priemones Lietuvoje ir dar devyniose Rytų bei Centrinės Europos šalyse.
Siekiama, kad šios šalys, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą, sparčiau pereitų prie neutralios klimatui ekonomikos.
ES šalys narės Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai šį pusmetį iš viso pateikė net 30 prioritetinių pasiūlymų, iš kurių patvirtinta 19. Lietuva pateikė 4 prioritetinius pasiūlymus, tačiau finansavimas skirtas tik dviem – „Kuro sąnaudų mažinimui plėtojant neariminį žemės dirbimą” (8 mln. Eur) ir ,,Savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimui (modernizavimui)” (20 mln. Eur).
Bendra Lietuvai iš Modernizavimo fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu sieks daugiau kaip 700 mln. eurų. Vėlesniais fondo atrankos etapais planuojama teikti papildomas investicijų kryptis toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą žemės ūkyje bei kitose veiklose ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
