Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektas pasiekė finišo tiesiąją. Atlikus vieną svarbiausių paskutinių darbų – pasienyje suvirinus auksinę GIPL dujotiekio siūlę – sujungtos abiejų valstybių dujų perdavimo sistemos. Planuojama, kad atlikus baigiamuosius projekto įgyvendinimo darbus, GIPL jungtis pradės veikti jau kitų metų viduryje.
Įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.
„Tai istorinis momentas stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, atveriantis kelią Baltijos šalių ir Suomijos rinkų integracijai į bendrą Europos dujų rinką.
Ilgus dešimtmečius dujų srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas buvo trūkstama grandis visame mūsų energetikos infrastruktūros paveiksle, – GIPL auksinės siūles suvirinimo ceremonijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. – Daugiau dujų tiekimo šaltinių suteikia mums daugiau lankstumo užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose.
GIPL taip pat atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui“.
„Sujungiame Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas jungtimi, kuria kitais metais tekės dujos. GIPL dujotiekis panaikins Baltijos šalių energetinę izoliaciją ir sudarys sąlygas laisvai pasirinkti dujų tiekėjus, galimybes pirkti dujas už konkurencingą kainą.
dujotiekių jungtis taip pat labai svarbus strateginis dujų tiekimo į Lenkiją diversifikavimo elementas.
Kartu su „Gaz-System“ įgyvendinamu „Baltic Pipe“ dujotiekio projektu, Świnoujście SGD terminalo plėtra ir dujotiekių jungtimi su Slovakija, GIPL projektas padės Lenkijai ir kitoms mūsų regiono šalims tapti nepriklausomoms nuo Rusijos monopolisto“, – sakė Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis.
GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Europos Sąjungos bendrojo intereso projektą „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) įgyvendina abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.
Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. GIPL dujotiekio statybos darbų pažanga Lietuvoje siekia 95 proc., Lenkijoje – virš 90 proc. Dujotiekio skersmuo – 700 mm.
Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie dujų kompresorių soties.
Dujotiekio statyba abejose valstybėse buvo pradėta 2020 metais. Įveikus technologinius ir pasaulinės pandemijos keltus iššūkius, sudėtingos dujotiekio atkarpos nutiestos per didžiausias Lietuvos ir Lenkijos upes, atitinkant keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Lietuvos gamtinių dujų rinkos integravimas į regionines rinkas, kaip stipresnės energetikos infrastruktūros dalis, yra numatytas tarp šios Vyriausybės prioritetinių projektų.
O iš kur ir į kurią pusę dujos bus pučiamos ? Iš Independence į Lenkiją ? Iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą ?
Gerai, kad turime savo Klaipėdos SGD terminalą, tokiu atveju Lenkija, jeigu kas, negalės sklendės uždarymu terorizuoti Lietuvos… Kuo mažiau reikalų su Lenkija, tuo Lietuva tvirtės kaip valstybė, o lietuviai kaip tauta.
O iš kur lenkai gauna dujas ? Ir dar tiek daug. Kodėl neparduoda vokiečiams ?