Spalio 24 d. sekmadienį 13 val. visi kviečiami į Mielagėnus Ignalinos rajone. Mielagėnų bažnyčioje bus pristatytas pirmosios profesionalių menininkių tekstilės rezidencijos „Sugrįžkim prie lino“ darbų katalogas ir paroda.
Parodoje rodomi rugpjūčio mėnesį 9–18 d. vykusios tekstilės rezidencijos dalyvių sukurti darbai.
Darbų įgyvendinimui buvo naudojamos tik lininės medžiagos, lininiai siūlai, marginimui naudojami natūralūs – augaliniai dažai.
Darbai eksponuojami po ilgo laiko duris vėl atvėrusiose naujose patalpose – Mielagėnų špitolėje. Neatsitiktinai pasirinktas toks katalogo pristatymo laikas, nes tokiu metu – spalio mėnesį kadaise buvo minami linai, ruošiamas pluoštas verpimui.
Spaliais vadinamos smulkios lino liekanos, kurios, minant linus, atšoka nuo sudžiūvusio augalo stiebo išorinės dalies.
Kataloge aprašoma vietovė, kurioje vyko tekstilės rezidencija. Pateikta daug vaizdinės medžiagos iš menininkių kūrybinio proceso.
Kaip teigia rezidencijos sumanytoja tekstilininkė Silvija Juozelskytė-Vaičiulienė, rezidencijos sumanymas gimė iš noro atgaivinti linininkystės papročius:
„Kadaise Lietuva buvo linų kraštas, pirmavęs pasaulyje pagal jo eksportą. Dabar šio augalo ūkiai panaikinti prieš 20 metų, žaliavos perkamos iš užsienio, medžiagų išgavimo ar dažymo būdai pamiršti. Norisi juos atgaivinti“.
Šešių menininkių – Silvijos Juozelskytės-Vaičiulienės, Austės Jurgelionytės-Varnės, Indrajos Kubilytės, Rasos Leonavičiūtės, Kristinos Šorienės ir Linos Vaišnytės darbai eksponuojami buvusioje Mielagėnų špitolėje.
Tame pačiame pastate 60 metų veikė miestelio pieninė. Pieninei užsidarius ilgą laiką pastatas buvo virtęs sandėliu. Tai nėra sterili parodinė erdvė su nuglaistytomis lygiomis, baltomis sienomis.
Tokia erdvė neįpareigoja, nevaržo menininkų, leidžia laisviau kurti didesnių formatų darbus. Darbai tarsi suauga su šia aplinka.
Kūrybinės rezidencijos vieta buvo parinkta neatsitiktinai – Ignalinos rajone, Guntauninkų kaime, krašte, kur lino apdirbimo papročiai gyvavo nuo seno.
Vos už dešimties kilometrų, Adutiškio miestelyje, dar iki šių dienų išlikę buvusio linų gamyklos pastatai.
Pati rezidencija vyko šimtą metų skaičiuojančioje sodyboje, kurioje yra dailės bei audimo studijos ir kūrybinė erdvė kluone.
Tekstilės menininkų rezidencijos Lietuvoje yra labai retas reiškinys. Tam, kad jų būtų rengiama kuo daugiau, Lietuvos kultūros Taryba ragina teikti paraiškas tokiems projektams įgyvendinti Utenos regione.
Šiam projektui įgyvendinti ir buvo teikta tokia paraiška. Kultūros tarybos žinovai ją įvertino vienais iš aukščiausių balų.
Numatytos tęstinės parodos: lapkričio mėnesį – Utenoje, gruodžio mėnesį – Visagine.
Projektą „Sugrįžkim prie lino“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Ignalinos rajono savivaldybė.
Žinių partneriai: Ignalinos turizmo žinių centras, Lietuvos dailininkų sąjunga, laikraščiai „Mūsų Ignalina“, „Švenčionių kraštas“, „Utenos apskrities žinios“.
Studijos „Silvijart“ vadovė Silvija Juozelskytė-Vaičiulienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Tekstilės sekcijos pirmininkė.
