Šalyje sparčiai didėjant kapinių plėtrai ir vis labiau trūkstant laisvų kapaviečių, Aplinkos ministerija imasi parengti reikiamus teisės aktų projektus šiai problemai spręsti.
Prieš siūlant, kaip patikslinti Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kokius susijusius teisės aktus priimti, visuomenė kviečiama išsakyti nuomonę apie naujus galimus taikyti laidojimo būdus, kurie padėtų taupiau naudoti kapinėms skiriamą žemę.
Lietuvoje yra per 7 tūkst. kapinių, užimančių apie 4 tūkst. ha. Iš jų daugiau kaip 5 tūkst. jau uždarytos – jose nebelaidojama. Veikiančiose kapinėse kasmet naujai užlaidojami dideli plotai.
Mažėjant laisvų kapaviečių skaičiui, savivaldybėms tenka ieškoti naujų žemės sklypų kapinėms ir skirti lėšų joms steigti.
Problemą iš dalies padeda spręsti, vis labiau populiarėjant žmogaus palaikų kremavimui, kolumbariumai. Tačiau toks laidojimo būdas gana brangus, nes jiems įrengti reikia papildomų investicijų.
Savo nuomonę apie naujus galimus taikyti laidojimo būdus gyventojai gali pareikšti iki lapkričio 15 d. užpildę apklausos anketą. Gauta informacija bus naudojama užtikrinant visų apklausos dalyvių konfidencialumą.
Na, valdžia užpirko begalę lavonmaišių – akivaizdu jau žino laidojimo būda, kam dar klausti ?
,,Tačiau toks laidojimo būdas gana brangus, nes jiems įrengti reikia papildomų investicijų. ”
Turima galvoje kremavimo įranga ar artimųjų patiriami kaštai?
Kai tai tampa neišvengiama būtinybe, kai rinktis nebevalia, tai turėtų tapti valstybių, vidinių ir sąjunginių fondų reikalu, taikant jungtinį 2-3 fondų finansavimą. Pvz., aplinkosaugos, gamtosaugos, klimato kaitos, kultūros paveldo apsaugos (tautinių laidojimo tradicijų/apeigų šiuolaikinimo)?
O kol krematoriumai bus įrengti, gal miest(eli)ai galėtų imtis pilkapių atgaivinimo – pvz., prieš 100 m. palaidotų ir per 25 m. nelankomų kapelių perlaidojimo pilkapyje, tik statesniame, mažesnio ploto, nei anksčiau laidota. Taip per metus galima atlaisvinti nemažai vietos esamose kapinėse.
Kai bus pereita prie vien pelenų laidojimo, reikės apsispręsti dėl urnų laidojimo architektūros: ar tai būtų koplytėlės su nišomis urnoms, ar pradžioje dar pilkapių pavidalo kapuose būtų laidojama. Reikia turėti galvoje, kad, iškirtus miškus, gaivališkiems vėjams niekas kelio nebeužkerta, tad palaidojimai turės atlaikyti jų keliamą pavojų. Gal reikia iš anksto kapines apjuosti pakankamo pločio apsaugine medžių juosta, kad būtų jau paaugusi, kai bus pereita prie kremavimo, kaip pagrindinio laidojimo būdo?
Kremuoti nuo žodžio kremas. Meikapas gal tada, jei lietuviškai, o ne kremavimas?
O aš artimųjų paprašiau , kad mane “pašarvuotu”. Jei šarvai bus gero plieno (nerūdijančio) tikiuosi ilgalaikio griaučių išsilaikymo.
🙂
Ruošiatės prisikelti lemtingą akimirką? Ir mus visus visus prikelti, išrikiuoti ir … ?
Tamstos pensija kokio dydžio?
O kiek šarvai kainuoja?
Žinokit, persiritusiems per 65, bargan tokios vertės daiktų neparduoda.
Žemyna , ramiai. Nutartis neskundžiama:
“Išeisiu vieškeliu plačiu,
Išeisiu ir negrįšiu
Žydės vosilkos mėlynai…..”
Ir šaltų kojų nepakišiu
Po kaldra.
🙂
Parūpo valdžiai piliečių nuomonė? Jaučia, prievartautojai, kad užsitraukė nemalonę. Gerinasi.
Arba prireikė naujų plotų NT? 🙂
Juk gali bet kokią priežastį sugalvoti, apklausos temą patraukliai sudėlioti, ypač, kai kapinės mieste ar jo pakraštyje?
Vakarai už galvų griebiasi, kur dėti stiklo dangoraižius, nes dauguma jų jau nebegrįš dirbti į biurus (kaip stipriai dėl tai pašvarės miestų oras, nes automobilių gatvėse sumažės!), o mūsiškiai vis dar siekia dar sparčiau ir daugiau stiklainių kelti, miestus tankinti! Būsimuosius vaiduoklius gamins.
Noriu kad mano pelenai būtų išbarstyti pievelėje po medžiu. Pasisakau už pelenų išbarstymo laukelių įrengimą, be paminklų be nužudymo įrankio atvaizdų. Lai mano kūno molekulės be dirbtinių kliūčių įsijungia (atgimsta) Didžiajam Gamtos apykaitos rate.
Kapines parke, gal musiskiau, misko parke. Pelenai laidojami popierineje urnoje, anonimiskoje vietoje. Centrineje parko vietoje koplytele su palaidotu duomenimis ir platesne info kad ir QR kodo pagalba. Atejai aplankyti artimo, pavaikstai po misko parka, koplyteleje uzdegi zvakele, parasai atsiminima ar kazka asmenisko. Jokiu poliruotu kinisku akmenu, gardu, gelynu, laistytuvu, grebliu, tik bendrai sutartas mokestis uz parko prieziura.