Eidami gatve nesusimąstome, kad beveik viskas, ką matome aplink yra sukurta architektų. Todėl pirmą spalio pirmadienį minima Tarptautinė architektūros diena kviečia labiau atkreipti dėmesį į šios profesijos žmonių darbą ir įvertinti jų kūrinius.
Architektūra pasakoja istoriją
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) taip pat prisideda prie architektūros garsinimo – pasinaudojus priemone „Pirmenybinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ partneriai įgyvendino tiek vietiniams, tiek užsienio turistams patrauklius projektus.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kviečia į Lietuvą pažvelgti architektūros kampu – užsukus į interneto svetainę architekturalietuvoje.lt lietuvių, anglų ir rusų kalbomis galima sužinoti apie įdomiausius statinius mūsų šalyje.
Įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir net kaimuose stovintys 157 pastatai suskirstyti pagal architektūros stilius ir epochas.
Aplankant juos galima pasigrožėti ne tik įspūdingu architektų darbu, bet daugiau įsigilinti apie Lietuvos istoriją, atkurti religinius, politinius, kultūrinius įvykius, kurių tėkmė įsirėžė į šių pastatų sienas.
Kiekvienas jų, naujai nufotografuotas ir aprašytas, pasakoja mums savo istoriją, atskleidžia architektūrines subtilybes. Šiam projektui įgyvendinti LVPA iš Europos regioninės plėtros fondo investicijų skyrė 289 tūkst. eurų.
LVRA į architektūrinį nuotykį kviečia ir norinčius geriau pažinti Lietuvos sakralinę medinę architektūrą.
Sakralilietuva.lt svetainėje, kurią sukurti iš LVPA buvo gauta 288 tūkst. eurų, rasite gražiausius ir geriausiai išsilikusius šios srities pastatus: medines bažnyčias, sinagogas, kineses, cerkves, mečetes ir net koplytstulpius ar koplytėles.
Projekte sukurtos priemonės leidžia pažinti mūsų krašto kultūros vertybes, tiek susidarius maršrutą ir pačiam jas aplankant, tiek interaktyviai jas peržiūrint vaizdo filmuose ir 3D turuose.
Įdomu ir vietiniams, ir užsieniečiams
„Dar prieš pandemiją pastebėjome, kad auga vietinis turizmas ir žmonės atranda Lietuvą. Taip pat ir užsienio turistai nori pažinti ne tik sostinę ir žinomiausias vietas, bet ir ieško įvairesnių, giliau šalį pristatančių lankytinų vietų“, – pastebi LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Įsigilinus į turizmo rinkas paaiškėjo, kad kiekvienos šalies turistai nori skirtingų turistinių maršrutų. Jei atvykėliai iš Izraelio pirmenybę teikia SPA paslaugoms, vokiečiai domisi istoriniu, kultūriniu turizmu.
Pandemija paskatino labiau dėmesį sutelkti į artimiausius kaimynus – lygiai, kaip lietuviai domisi Latvija, Estija, taip estai ir latviai mielai atranda Lietuvos dvarus, bažnyčias, mažiau žinomas vietas.
„Šių projektų nauda tikrai jaučiama. Vietinis turizmas viršija priešpandeminius lūkesčius – žmonės susidaro maršrutus, keliauja per visas šias vietas, įvertina, kad dvarai skirti ne tik vestuvėms.
Todėl pabrėžčiau, kad svarbu tokias vietas turėti ne tik popieriuose, bet juos ir parodyti, pristatyti, ką mes ir stengiamės šiais įgyvendintais projektais padaryti“, – pabrėžia E.Šiškauskienė.
Originaliais, sėkmingai įgyvendintais projektais džiaugiasi ir LVPA investicijų valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Burinskas.
„Džiugina, kad pandemija nesustabdė Lietuvos turizmo plėtros regionuose ir LVPA partneriai geba atrasti būdus, kaip pristatyti šalies istoriją, kultūrą ir paveldą, kaip architektūra, vietiniams ir užsienio turistams”, – teigia jis.
Pritaikyta ir vaikams
Kauno miesto savivaldybės administracija iš LVPA gavusi 237 tūkst. eurų finansavimą įgyvendino projektą „Lietuvos tarpukario (1918–1940 m.) architektūra“, kurio tikslas didinti šio laikotarpio vietų lankomumą ir žinomumą e-rinkodaros priemonėmis.
Šiam tikslui buvo sukurta svetainė tarpukarioarchitektura.lt, kuriame patalpintas naujoviškas pasakojimas apie tai, kas sena, bet kartu ir nauja.
Interaktyvioje laiko juostoje galima peržiūrėti pamečiui pastatytus žinomiausias šį laikmetį atspindinčias architektūros vertybes iš visos Lietuvos.
Taip pat lankytojai gali parsisiųsti programėlę su virtualiui gidu, kuris padeda susiplanuoti maršrutą, o negalintys išvykti – aplankyti vertybes papildytoje tikrovėje.
Vaikus ir jaunimą įsitraukti, giliau pažinti tarpukario istoriją paskatins mokomieji žaidimai, komiksai, net protmūšio klausimai.
O visi architektūros mėgėjai savo užfiksuotomis akimirkomis ir prisiminimais gali dalintis interaktyvioje kolektyvinės atminties saugykloje.
Ką sako šių rūmų architektūra? –
a) tuo laikotarpiu Lietuvoje nusistovėjo toks saulėtas klimatas, kad vietoje atviro, terasos pavidalo balkono žmonėms teko rinktis apsaugas nuo tiesioginių saulės spindulių?
b) namo savininkams patiko Pietuose paplitusi architektūra?