Dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių vyksta derybos

Europos Komisija siūlo kitąmet drausti verslinę tikslinę menkių bei lašišų žvejybą Baltijos jūroje, taip pat perpus mažinti strimelių kvotą, o šprotų leisti sužvejoti tiek pat, kiek šiemet. Mėgėjiška lašišų ir menkių žvejyba taip pat būtų smarkiai ribojama.

Toks pasiūlymas pateiktas remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslininkų patarimai ir daugiamečiu Baltijos jūros išteklių valdymo planu.

Tikimasi, kad taikant šią strategiją žvejybos intensyvumas ateityje taps stabilus, žvejybos galimybės didesnės, todėl žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų.

„Komisija daro viską, ką gali, kad atkurtų šiuos išteklius, o šį užmojį atspindi šiandienos pasiūlymas. Tačiau Baltijos jūros būklė yra susijusi ne tik su žvejyba, todėl kiekvienas turi prisidėti prie ilgalaikio šio vertingo jūros baseino tvarumo užtikrinimo“, – skelbia Europos Komisija (EK).

Prieš keletą dienų įvykusiame BALTFISH regiono aukšto lygio grupės susitikime valstybės narės įvertino EK pasiūlymą ir siūlomą požiūrį dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022 metams.

„Lietuvos žvejybos laivynui šis pasiūlymas nėra labai palankus, todėl, nors ir remiame tvarios žvejybos tikslus, rezervuotai vertiname kitų metų Baltijos jūros bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius.

Turėtų būti išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp atsargaus požiūrio ir sektoriaus stabilumo. Lietuva ragina remtis tinkamu mokslinių patarimų lygiu, kuris leistų pasiekti pusiausvyrą bei atsižvelgti ir į socialines ekonomines pasekmes“, – sako žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

EK, remdamasi ICES patarimais, siūlo rytinių menkių tikslinę žvejybą ir toliau drausti, paliekant nepakitusią neišvengiamos priegaudos kvotą bei išlaikant papildomas išteklių išsaugojimo priemones – žvejybą neršto metu ir mėgėjų žvejybos ribojimus.

Mėgėjų žvejyba yra mažinama, paliekant galimybę vienam žvejui pagauti vieną vakarinę menkę per dieną, išskyrus neršto metu.

Atsižvelgdama į mokslininkų patarimus, EK taip pat siūlo drausti tikslinę komercinę lašišų žvejybą visoje Baltijos jūroje, paliekant tik neišvengiamos priegaudos kvotą.

Mėgėjų žvejyba taip pat būtų draudžiama, išskyrus reglamente numatytus atvejus, kuomet yra taikomos išimtys.

Vienos iš pagrindinių pelaginių rūšių – strimelių – Centriniame Baltijos jūros baseine kvotą EK siūlo mažinti daugiau nei 54 proc., kadangi praėjusiais metais ICES apskaičiavo, kad 2019 m. klasė buvo didelė, tačiau dabar matyti, kad jos dydis mažesnis už vidutinį, o tai reiškia, kad nuo 2015 m. ištekliai nė karto gausiai nepasipildė.

Šprotų kvotą siūloma palikti 2021 m. lygyje, nors mokslininkų patarime dėl šprotų išteklių leidžiama jų žvejybos kvotas padidinti.

EK siūlo nedidinti žvejybos galimybių, nes šprotai sužvejojami drauge su strimelėmis vykdant mišriąją žvejybą, o pastarųjų žvejybos kvotos turi būti gerokai sumažintos.

„Šiais metais beveik visos valstybės buvo vieningos ir pabrėžė, kad EK siūlomi skaičiai neramina, tikėtasi geresnių, paremtų moksliniais patarimais, sprendimų, ypač dėl šprotų, kur galimas didinimas ir dėl centrinio baseino strimelių, kur galimas nuosaikesnis mažinimas.

Lietuva ir toliau nuosekliai išlaiko padėtį, kad būtų atsižvelgiama į socialines ekonomines pasekmes, palaikomas žvejybos sektoriaus gyvybingumas ten, kur komercinė žvejybos veikla galima“, – sako D. Dudutis.

Naują pasiūlymą teiks BALTFISH šiuo metu pirmininkaujanti Latvija, toliau bendradarbiaudama su regiono valstybėmis.

Galutinį sprendimą už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingi ministrai priims spalio 11–12 d. įvyksiančioje Ministrų taryboje.