10 dalykų, kuriuos būtina padaryti sode prieš žiemą

Ruduo sodininkams yra ne mažiau darbingas metas nei pavasaris ar vasara. Tai laikas, kai reikia išvalyti, patręšti ir sodinimui paruošti dirvą.

Svarstote, kam tai daryti, jei visos sodo ir daržo gėrybės jau nuskintos, suvalgytos ar užmarinuotos laukia žiemos?

Pateikiame 10 patyrusių sodininkystės žinovų patarimų, ką būtina padaryti rudenį, kad kitąmet sulauktumėte gausesnio derliaus, apsaugotumėte sodą nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių.

1. Išpurenti dirvą

Kai beveik visos užaugintos sodo gėrybės nurinktos, patyrę sodininkai vis dar pasiraitoję rankoves pluša daržuose. Vienas pagrindinių darbų, kurį reikia padaryti sode iki žiemos šalnų – sukasti ir išpurenti dirvą.

Prieš tai tiek sode, tiek darže būtina nurinkti visus supuvusius vaisius ir daržoves, sušluoti nukritusius lapus, išravėti stambesnes piktžoles.

Kitaip ant pūvančių augalų ir jų liekanų netruks įsiveisti grybai, kurie gali užkrėsti dirvą ir pakenkti būsimam derliui.

Be to, gerai išpurentame dirvožemyje mažiau veisiasi piktžolės, susidariusiose oro kišenėse augalų šaknys geriau aprūpinamos deguonimi ir geriau įsisavina maistingas medžiagas.

2. Subalansuoti dirvos pH

Purenant žemes taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į jūsų dirvos pH balansą. Tam pasitelkti galima ne tik specialius prietaisus, bet ir nuojautą – jei sulaukiama skurdaus derliaus, dažniausiai dirvožemis būna per rūgštus.

Taip yra todėl, kad dirvožemyje esantis jodas nusileidžia į žemesnius dirvožemio sluoksnius ir augalų šaknys jo nepasiekia.

Dirvos rūgštingumą kai kurie sodininkai mažina kalkėmis, pelenais, kreida. Dar vienas retai kam žinomas, tačiau itin veiksmingas būdas sumažinti dirvos rūgštingumą – naudoti jodą, kuris yra gyvybiškai reikalingas ne tik žmonėms, bet ir augalams.

Šio elemento augaluose trūksta tuomet, kai jo trūksta dirvožemyje. Ne visa žemė yra prisotinta jodo.

Todėl iš jūros dumblių pelenų tirpalo gaminamas jodas yra itin žinoma priemonė ne tik medicinoje, bet ir sodininkystėje.

Vaistinėse pardavinėjamas antiseptikas veiksmingai įveikia daugelį grybelių, bakterijų, puvinių ir miltligės sukėlėjų. Todėl lauko daržą patariama purkšti tirpalu, paruoštu iš 10 ml 5 proc. jodo ir 3 litrų vandens.

3. Patręšti dirvą

Jei kitąmet žadate sodinti žirnius, bulves, pomidorus, svogūnus ar kopūstus, jums būtinai reikia patręšti dirvožemį ne tik pavasarį, bet ir rudenį po derliaus nuėmimo.

Nualintas dirvožemis kasmet duoda vis mažiau vaisių ir daržovių, todėl prieš ilgąjį žiemos miegą dirvą reikia patręšti mėšlu, kalkėmis, pelenais.

Tarp daržininkų mėgėjų žinomas ir kitas ekologiškas tręšimo būdas užsodinant daržą garstyčiomis, pašarinėmis pupomis, lubinais, dobilais, grikiais.

Bene greičiausiai sudygsta ir šalčiams atspariausios yra garstyčios, kurios sėkmingai suveši ir rudenį po derliaus nuėmimo.

Pūvančios augalo šaknys ne tik pamaitina dirvą, bet ir padeda orui pasiekti gilesnius jos sluoksnius. Šį būdą išbandę sodininkai negaili gerų atsiliepimų.

Taip tręšti daržą daug veiksmingiau nei mėšlu, kuris daugeliui nepriimtinas dėl nemalonaus kvapo. Su juo taip pat kyla pavojus į daržą parvežti nelaukiamų kenkėjų ar piktžolių.

4. Dezinfekuoti dirvą

Jei vasarą į jūsų derlių kėsinosi tokios ligos, kaip miltligė, įvairūs parazitai ar kiti infekcijų sukėlėjai, jokiais būdais negalima palikti „sergančios“ dirvos.

Dirvožemiui „gydyti“ nuo ligų padeda natūrali ir pigi priemonė iš namų vaistinėlės – kalio permanganatas. Violetiniai druskos kristalai ne tik dezinfekuoja dirvožemį, bet ir valo gruntinius vandenis, užterštus pesticidais ir kitais cheminiais teršalais.

Kalio permanganatas oksidacijos metu veiksmingai skaido teršalus, todėl jis ekologiškuose ūkiuose naudojamas kenksmingoms medžiagoms neutralizuoti.

Tirpalui pasigaminti reikia 40 g kalio permanganato, ištirpinto 10 litrų vandens. Odos žaizdų antiseptikai naudojamas preparatas padeda įveikti tokias augalų ligas, kaip juodoji kojelė (diegavirtė) – daigų pašaknio liga, miltligė.

Šis natūralus vaistas taip pat naikina sodo vejoje pridygusius nepageidaujamus grybus. Norint jais atsikratyti, žemę purkšti reikėtų tirpalu, kurį pasigaminti galima iš 5 g kalio permanganato ir 2 litrų vandens.

5. Išvalyti šiltnamį

Dar vienas svarbus darbas, kurį būtina įsirašyti į sodininko dienotvarkę rudenį – tai šiltnamio švarinimas. Jei nurinkote visus nudžiūvusius augalus, piktžoles, pagaliukus ir virveles, kuriais ramstėte pomidorus ir agurkus, puiku.

Tačiau taip pat būtina dezinfekuoti šiltnamio žemę ir netgi jo rėmus, konstrukciją bei dangą, kur gali slėptis ir sėkmingai peržiemoti ligų sukėlėjai.

Tam vėlgi patariama naudoti ne chemiją, bet natūralius ir ekologiškus vaistus. Sanitarinei šiltnamio dezinfekcijai puikiai padės kalio permanganato tirpalas.

Skirtingai nei darže, šiltnamyje nėra galimybės taikyti sėjomainos ir leisti žemei pailsėti. Metai iš metų augalai siurbia mineralines medžiagas ir jų pradeda stigti, todėl rudenį būtina dirvožemį gausiai patręšti (tinka visi aukščiau išvardyti dirvožemio tręšimo būdai), o jei reikia – pakeisti žemes.

6. Rudeninė sėja

Nuo rugsėjo pabaigos yra idealus metas sėti ir sodinti šalčiams atsparius augalus. Rudenį galima sėti ir sodinti tokias prieskonines žoleles ir daržoves, kaip krapai, petražolės, rūgštynės, špinatai, salotos, burokėliai, ridikėliai, svogūnai ir česnakai, morkos, salierai ir garstyčios.

Ruduo palankus metas praturtinti sodą ir vaismedžiais bei vaiskrūmiais: obelimis, kriaušėmis, trešnėmis, taip pat persikais, abrikosais, riešutmedžiu.

Net iki lapkričio pirmosios pusės galima sėkmingai sodinti ne tik daržoves, bet ir gėles: tulpes, hiacintus, narcizus, rožes, gvazdikus, rugiagėles. Svarbu nepaankstinti rudeninės sėjos, kad sėklos neišbrinktų, nesudygtų ir per šalčius neiššaltų.

7. Medžių genėjimas

Medžius ir krūmus išrengiantis ruduo yra tinkamas metas jų apnuogintoms šakoms genėti. Šaltuoju metų laiku genimi agrastai, serbentai, avietės, vynmedžiai ir vijokliniai augalai. Kol temperatūra ne žemesnė nei +4 laipsniai, galima genėti ir spygliuočius medžius.

8. Mulčiavimas

Dirvos paviršiaus padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis arba kitaip – mulčiavimas yra dar vienas svarbus darbas sodininkams.

Sėklas reikia užberti ne tik žemėmis, bet ir mulčiu (sausomis durpėmis, mėšlu, medžio žieve, medienos gabaliukais, šiaudais, pjuvenomis), kuris padeda apsaugoti augalus nuo temperatūros svyravimų, piktžolių ir gerina dirvos struktūrą.

Iki pirmųjų šalčių mulčiuoti reikėtų ir minusinei temperatūrai jautrių vaismedžių šaknis, braškes.

9. Augalų apšiltinimas

Būtina apšiltinti ne tik šalčio bijančių augalų šaknis, bet ir stiebus. Pavyzdžiui, rožes, tulpes, chrizantemas, vynuoges reikia apdengti eglišakiais.

Eglišakiais patariama apšiltinti ne tik krūmus, bet ir tokius prieskoninius augalus kaip rozmarinas ar čiobrelis.

10. Medžių balinimas

Paskutinis, tačiau svarbumu kitiems darbams tikrai nenusileidžiantis – medžių balinimas kalkėmis. Klaidingai manoma, kad medelius reikia balinti pavasarį.

Sodininkai sako, kad medžius balinti reikia dar rudenį – pirmiausia dėl to, kad būtų galima apsaugoti juos nuo staigaus temperatūros pokyčio, graužikų.

Medžių balinimas pavasarį neretai būna bergždžias, nes pabudę kenkėjai spėja pažeisti net ir nespėjusius prasiskleisti pumpurus.

Prieš balinant kamienus taip pat patariama pašalinti žievės atplaišas, o nubalintus kamienus aprišti eglišakiais, medžiagų atraižomis.