Siekdama gerinti Lietuvos kelių būklę ir užtikrinti kuo efektyvesnį keliams skiriamų lėšų panaudojimą, Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą.
Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai šiandien pritarė Vyriausybė.
„Lietuvos kelių finansavimo pertvarkai rengėmės ne vieną mėnesį – vyko viešos konsultacijos, pasitarimai su savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių atstovais. Įsiklausydami į jų poreikius ir problemas, siūlome paprastesnę ir aiškesnę kelių infrastruktūros finansavimo sistemą, kuri leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir visoms be išimties šalies savivaldybėms padidinti bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams.
Pagrindinis tikslas – finansavimo skaidrumas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pirmą kartą KPPP lėšas numatoma planuoti ne vienų, o trejų metų laikotarpiui – siūloma, kad Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybė kasmet tvirtintų trimetį programos finansavimą.
Tai leis paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus ir sumažins neefektyvaus KPPP lėšų panaudojimo riziką. Šios programos lėšų administravimo sistemoje aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.
Pertvarkant KPPP finansavimą, Biudžeto įstatyme nebebus numatomas tikslinis finansavimas atskiriems projektams, taip pat atsisakoma iki šiol buvusio KPPP lėšų rezervo, kurio skirstymo tvarka kritikuota dėl politinių sprendimų.
Programos finansavimo sistema supaprastinama – visas jos lėšas siūloma paskirstyti pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų skiriant valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams.
Savivaldybėms bus suteikiama daugiau savarankiškumo panaudojant KPPP lėšas, įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškią ir skaidriais kriterijais paremtą tvarką, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai.
Šiandien dalyje savivaldybių tokiais kriterijais paremtos vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos nėra.
Naujoje finansavimo sistemoje numatoma, kad savivaldybės turės pasitvirtinti gauto KPPP lėšų krepšelio paskirstymo ir naudojimo tvarką, sudaryti prioritetines ir viešai skelbiamas eiles, kuriomis remiantis būtų įgyvendinami projektai.
KPPP finansavimo įstatymo pakeitimai, Vyriausybei pritarus, bus teikiami svarstyti Seimui. Tikimasi, kad, parlamentarams pritarus, nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 m. pradžios.
Šiuo metu net 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso, valstybinės reikšmės keliuose pernai buvo 73 blogos būklės tiltai ir viadukai.
Šiemet KPPP programai finansuoti skirta 531 mln. eurų. Bendras Lietuvos kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. km, Lietuva užimą antrą vietą Europos Sąjungoje pagal bendrą kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui.
Kol darbų kokybė bus tokia, kad asfaltas nė metų neatlaiko, jokių lėšų nepakaks.